Broliai Sistersai

„Broliai Sistersai“ – tai lengvai šokiruojantis, tikras ir natūralus pasakojimas apie brolius, kurie kaip ir įprasta Vesterno filmuose, nusiteikę nuotykiams, yra taikliai šaudantys, ambicingi ir žinoma daug žudantys, samdomi ir už atligį ieškantys tam tikrų žmonių. Filmas labai puikiai perteikia to laikmečio nuotaikas, paprasčiausių, mums įprastų, patogumų neturėjimą ar nuostabą bei džiaugsmą – kad ir gavus paprasčiausią dantų šepetėlį. Tokių smulkmenų yra ne viena ir jos tik papildo gana tolygiai slenkantį pasakojimą. Tai savitas filmas, su komedijos elementais, tačiau tikrai ne gryna komedija. Nors tokios ir tikėtumėmės filmo plakate išvydę John C. Reilly. Komedijos šiame filme yra tiek, kiek ir mūsų visų kasdienybėje – tai tiesiog kasdienių situacijų eigoje ar pokalbiuose vienur ar kitur išlendantis humoras. Tas humoras saikingas, jo nėra perdaug ir jis negriežia pagrindiniu smuiku, o tik lydi ir papildo įvairias susiklosčiusias situacijas.

Vienavertus istorija itin paprasta, tačiau tuo pačiu ji labai savita, įdomi ir nenuspėjama. Čia labai taikliai tiktų frazė „Mes planuojame, o gyvenimas juokiasi“. Būtent taip nutinka visiems pagrindiniams šios juostos veikėjams, kurie planavo viena, nutiko antra, o galiausiai viskas baigėsi dar kitaip. Nei vienas iš jų neplanavo to, kaip baigiasi šis pasakojimas. Tai beje puikiai parodo kaip viską gali lemti smulkmena, vienas pasirinkimas, klaida, godumas ar tiesiog atsitiktinumas.
Juostoje nevengiama šiek tiek šokiruoti, parodyti atviresnių vaizdų ir tam tikrais momentais tiesiog viską parodyti tiesmukai. Kai kurios situacijos net nespėjusios įsibėgėti – nukertamos ir užbaigiamos, net nespėjus suvokti kas įvyko. Tai žiūrovą kiek sutrikdo. Greta to, tiesiai šviesiai rodoma kas norima rodyti ir nesismulkinama bei nevyniojama į vatą. Kai kurie vaizdai tikrai ganėtinai atviri, tiesmuki ar šokiruojantys.

Aktorių rinktinė čia taip pat subtiliai skoninga. Nors jie ir vaizduojami gana lėkštai, o situacijos, kuriose jiems tenka vaidinti, kai kur rodos net nereikalauja didelių aktorinių sugebėjimų. Šioje juostoje puikiai pasirodo ir savo vaidmenis atlieka labai gerai: John C. Reilly, Joaquin Phoenix, Jake Gyllenhaal, Riz Ahmed. Bent du iš jų jūs turėtumėte tikrai gerai žinoti ir jie turėtų būti itin matyti. Dėl to filmas atrodo tik dar labiau savas ir dar labiau geras. Antraplaniai aktoriai pasirodo įdomiai ir gerai. Ir jie taipogi nepersistengia. Visi išlaiko savo paprastumą, atskleidžia savo remesnę ir skoningesnę pusę ir puikiai prisitaiko prie istorijos perteikimo. Kai kuriuos aktorius matyti šioje juostoje kartu ir keista ir kiek netikėta. Tačiau tai maloni staigmena.

Džiugu pamatyti kažką kitokio, savito, savaip įtraukiančio ir kažko apie ką vėliau būtų ką pamąstyti.

Vizualiai filmas pateikiamas kokybiškai, atspindnt to laikmečio kasdienybę, kurioje toli gražu nebuvo to, ką turime šiandien ir tai kaip tai įtakojo to laiko žmonių gyvenimus, ar nuolatinius pasirinkimus. O ir pačios problemos ar siekiai buvo visai kiti. Tai perteikta su savita nuotaika, o visas dėmesys koncentruojamas į pačius brolius ir tik į tai kas su jais tiesiogiai susiję. O šie broliai nustebina, rodos paprastame filme, sugebantys atsiduri ir istoriją palenkti taip, kaip net nebuvo tikimasi. Džiugu pamatyti kažką kitokio, savito, savaip įtraukiančio ir kažko apie ką vėliau būtų ką pamąstyti. Nors čia kažko lyg ir trūksta ir galbūt jauti kažkokią neišbaigtumo tuštumą, tačiau šalia viso to yra ir kažkas unikalaus ir verto būti filme, kurį reiktų pamatyti, kuomet žiūrėdmas tikrai nežinai kas bus ir kuo viskas baigsis. O viskas baigiasi būtent taip, kaip žiūrovas tikrai nesitiki. O to juk dažnai ir norisi filmuose.
Vertinimas 8,5 iš 10.