Gautas iškvietimas / Apžvalga

Tado Vidmanto kūryba visuomet buvo itin sava, ironiška (dažnai sarkastiška), įtikinanti ir žinoma priverčianti kvatotis iki ašarų. Kaip ir anksčiau – nevengiama pašiepti pokvailes lietuviškas televizijos laidas pabrėžiant būtent tai iš ko ir galima pasišaipyti. Kuomet kituose lietuviškuose filmuose scenarijus atrodo tarsi nuspėjamas, kažkur matytas ir kiek neoriginalus, tai šiame filme originalumo netrūksta. Taip situacijos lyg ir pažįstamos, jos savos, jos lietuviškos ir tuo pačiu viskas pateikiama su didele absurdo, juodojo humoro ir kvailumo doze. Kas nors kada žiūrėjo televiziją ar matė internete kokių laidų įrašus (ypač tokių laidų kaip „Farai” ar kitų „tautos gelbėtojų” siužetus) atrodys jog situacijos nors ir perdėtos, bet labai, jau labai panašios į rodomas per tv ar tas kurios nutinka mūsų aplinkoje kasdien.
Aktorių vaidyba pakankamai įtikinama ir natūrali, dialogai pilnai tikroviški ir verčiantys visą filmą mažų mažiausiai šypsotis. Salei besijuokiant iki ašarų praktiški iš kiekvienos komiškai absurdiškos situacijos – supranti, kad tai tikrai gero humoro dozė. Po filmo prisiminus įvairias situacijas vėl ima juokas ir daugelį situacijų gali lengvai palyginti nebūtinai su policija, kiek ir šiaip su kasdienybe, tarpusavio santykiais ar žmonių kvailumu. Nors fimo pradžioje ir sakoma jog visos istorijos išgalvotos, bet jos išgalvotos tik iš dalies ir tik kažkiek jas pagrąžinant.
Filmą, režisierių bei aktorius reikėtų pagirti už originalumą, natūralumą ir gerai atliktą darbą. Viskas paprasta, aišku ir tikrai linksma.
Kodėl verta žiūrėti šį filmą? Nes jis kitoks, nes jis juokingas, kiekvienas ras kažką savo. Filmas nepatikti gali tik visiškai gyvenimiškos ironijos ir humoro neturinčiam asmeniui arba policininkui (juokauju).