Nors iš pirmo žvilgsnio, filmas „Greiti ir įsiutę: Hobsas ir Šo“, gali pasirodyti, kaip išsisėmusi, gerai žinomos franšizės dalis – visgi taip nėra. Be abejo jei šios juostos pavadinime nebūtų garsaus ir visiems labai gerai pažįstamo pavadinimo ir paliktume jame tik vardus – kai kam gal net kiltu klausimų: kas gi tas Hobsas, kas ten toks tas Šo? Dabar viskas kaip ir aišku – tai veikėjai iš ankstesnių dalių ir šįkart dėmesys išskirtinai tik jiems. Jei iš pradžių atrodo, jog kūrėjai persistengė ir franšizė gerokai nusirito iki nebeįdomaus kino, tai peržiūrint šią istoriją kino ekranuose, supranti, jog visgi niekada negalima nieko spręsti tik iš filmo anonso ir dar kartą įsitikini, kokie jie gali būti klaidinantys. Sakyčiau netgi ganėtinai įdomus sprendimas, sukurti kažką naujo, netikėto, pasukti kiek kitu keliu, skiriant dėmesį, būtent Hobsui (akt. Dwayne Johnson) su Šo (akt. Jason Statham). Na gerai, buvo ten ir labai nuostabi ir nei kiek nemažiau svarbi mergina (akt. Vanessa Kirby)
Kaip dažnai būna veiksmo filmuose – siužetas beveik pilnai nuspėjamas. Nenuspėjamos tik smulkmenos, veikėjų likimas, pasirinkimai ir kiti, dar smulkesni dalykai. O pasižiūrėti į tokius filmus, einame daugybės neisbaigiančio veiksmo scenų, puikių specialiųjų efektų ir kaip jau tapę įprasta veiksmo filmams – nemažai gero humoro. Tai šiame filme ir gauname. Čia netrūksta nesibaigiančių nuotykių ir visiškai nėra laiko kada nuobodžiauti. Siužetas nuo pat pradžių įtraukia ir nebe paleidžia iki pat galo. Ir net pasirodžius pirmiesiems pabaigos titrams, po jų dar kūrėjai turi ką parodyti, taip net užsimindami net apie sekančią istorijos dalį. O būnant ištikimu „Greiti ir įsiutę“ gerbėju, žinoma, jog esi „pasmerktas“ žiūrėti visas dalis, kokios jos bebūtų ir kiek jų bebūtų.
Filme pagirtinas garso takelis, kurį tikrai reikia klausyti visu garsu ir tik kokybiškai. Jis skamba tikrai labai gerai, parinkti nuostabus ir puikiai tinkantys muzikiniai kūriniai, kurių tikrai norėsis paklausyti ir po filmo.
Vizualiniai ir garso efektai yra jei vietomis ir ne tobuli, tai daug kur geri arba labai geri. Neieškant kai kuriose scenose logikos ar užsimerkiant prieš klaidas ar šiokį tokį keistesni montažą – viskas žiūrisi labai smagiai. Ir viska apkartina nebent prieš tai paminėtos klaidos, kurių vietomis pasitaiko. Nors mažiau pastabus žiūrovas jų gali ir nepamatyti ar apie jas net nesusimąstyti. Kad ir apie savotišką laiko tėkmę, kuomet naktį pakeičia diena ir visa tai įvyksta per mažiau nei dešimt minučių filme akcentuojamo laiko, kurį skaičiuoja atgalinis laikmatis. Tokių ir smulkesniu klausimų sukeliančių vietų visgi buvo. Ir nors filmas kupinas kiek fantastinių elementų, prie kurių jau pripratome šių dienų veiksmo filmuose, visgi montažas, ar jo klaidos yra visai kas kita ir filmas jau nėra tiek fantastinis, kad naktis truktų šeštadalį valandos. O tai akivaizdžiai pastebima ir kaip tokiam tokiam filmui – nėra pagirtina.
Kaip jau ir sakiau labai nuostabi aktorė Vanessa Kirby, kuri šiame filme pasirodo labai gerai ir tam tikrais momentais atsiduria pačiame pirmame plane bei dėmesio centre. O pagrindiniams juostos vyrukams belieka savotiškai lygiuotis, varžytis tarpusavyje ir savo panašumus ir skirtumus panaudoti geriems tikslams. O tų panašumų visgi daugiau nei skirtumu. Apskritai gana įdomus šių dviejų personažų lyginimas, nuo pat siužeto pradžios, kuomet ekranas yra padalinamas į dvi dalis.
Jei ne Vanessa Kirby, tai tikiu jog kažkas seilę varvino ir į Eiza Gonzalez, kuri nors pasirodo labai jau trumpai, visgi palieka pėdsaką ir atlieka reikšmingą vaidmenį bendroje visumoje. Gražių merginų filme buvo, tačiau jų nebuvo tiek, kiek yprasta, ar kiek norėtųsi matyti. Ypač vyriškajai žiūrovų pusei. O jų, iš visų žiūrovų, dauguma.
Kaip jau buvo galima suprasti – pagrindiniai aktoriai vaidina gerai, o jie kine jau seniai nebe naujokai, tad jų pasirodymas į sales prikviečia ir šių aktorių gerbėjus, net nebūtinai tuos, kurie mėgsta automobilius ir greiti, nes būtent automobiliams šiame filme skirta mažiau dėmesio ir jei tai butu šios frašizės filmas, kuris būtų ne apie Hobsa is Šo, tai butu jau nelabai gerai. Dabar galima į viską žiūreti pro pirštus ir tiesiog mėgautis tuo ką mums pateikė kūrėjai. O pateikė tris puikius pagrindinius veikėjus, kurie ekrane pasirodo labai gerai, o visa kita apart jų – neturi kažkokio išskirtinesnio, išsamaus aptarimo verto pasirodymo. Nors kiti veikėjai suvaidina savo vaidmenis gerai ar pakankamai gerai, visgi jie pernelyg neišsiskiria ir bendrame kontekste nublanksta, gal kiek įstringa nebent Idris Elba, Cliff Curtis, Lori Pelenise Tuisano ar gan epizodiniai Ryan Reynolds, Kevin Hart pasirodymai. Beje, pastarieji du, maloniai nustebina ir šiuos gerai pažįstamus aktorius, pamatyti gana netikėta ir smagu.
Apibendrinant, filmas yra vertas dėmesio, įdomus, įtraukiantis, turintis gerą aktorių komanda, tobulą garso takelį ir nuobodžiauti neleidžiančias veiksmo scenas, kuriose netrūksta ir geros nuotaikos. Tiek pakanka geram laikui kino salėje. O garsiosios serijos fanams, nusiminti nereikėtų, kas žino kas laukia ateityje. O kas buvo ankščiau, žvalgytis nebereikėtų, nes buvo visko pakankamai ir to turėjo pakakti. O kad franšizė vienaip ar kitaip tęsiasi ir galbūt tęsis ir toliau, tai tebūnie. O kodėl gi ne?
Vertinimas: 8 iš 10.
