Esant Tomb Raider serijos žaidimų gerbėjui, būtų tikrai keista, net labai keista – nepamatyti šio filmo. Pamatyti tik tam, kad pamatyti ir tam, kad įvertinti. Tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, deja, bet liaupsinti šio filmo negalime. Kad ir kokie dideli Tomb Raider franšizės gerbėjai būtume – norime būti objektyvūs ir be reikalo negirti to, kas tų pagyrų nenusipelnė ar pasistengė nepakankamai. Netgi kyla mintis, kad apie Kapų plėšikę filmų išvis nebereikėtų kurti, nes tiek ankstesni, tiek šis – neperteikia tikrosios Tomb Raider nuotaikos. Nuotaikos, siužeto, intrigos, garso takelio ir daug visko, nuo ko oda pašiurpsta, o pati istorija įtraukia, kad tiesiog negali sustoti ja mėgautis.
Susidaro įspūdis, jog filmo kūrėjai žaidimų nežaidžia ir tikrai nežaidė bent kelių naujausių Tomb Raider serijos dalių. O jei ir žaidė, tai tą darė labai atmestinai, paviršutiniškai arba tiesiog nieko nesuprato ir neįsijautė. Toks filmo siužetas, koks jis yra, tai tarsi sušvelninta versija, pritaikyta vaikams, paaugliams, ar nežinia kam. Nėra jokios intrigos, aistros ar bent kažko už ko būtų galima užsikabinti. Jau kai rodos pradedama rodyti kažkas įdomaus, jau kai rodos bus kažkokia intriga – ji ima ir pradingsta, subliūkšta kaip muilo burbulas. Kodėl? Argi nebuvo galima pasistengti labiau ties filmo siužetu? Ties istorija? Žiūrovas, o dar labiau žaidėjas – turėtų jaustis apgautas. Tai kaip nevykusi, kinietiška telefono kopija, kuomet viskas lyg ir panašu, pažįstama, bet jauti, kad tai nėra tai ko norėjai, laukei, kad tai tik kopija. Taip ir šis filmas, tai tarsi nevykusi kopija. Tad kyla daugybė klausimų, pvz: ar buvo siekiama tik uždirbti iš garsaus vardo, einant lengviausiu keliu?
Žinoma, jei pasigilintume, tai sužinotume, jog pagrindinė aktorė: Alicia Vikander, tikrai liejo prakaitą filmavimo aikštelėje, stengėsi ir sunkiai dirbo. Ji darė ką reikėjo, kas buvo liepiama, kas buvo sugalvota. Tarpais atrodė, jog po tokių sunkių ir sudėtingų scenų filmavimo – gausis kažkas tikrai ypatingo. Ir taip – keletas scenų tikrai atrodo gana gerai. Tik deja, jos greitai baigiasi, staiga nutrūkus intrigai, kuri rodos ką tik buvo įžiebta. O ir aktorei, kad ir kokia ji žavi ir gera bebūtų – šiuo atveju pritrūksta charizmos, aistros, ekspresijos. Gražūs vaizdai, ne prastas garso takelis, žavinga aktorė, įdomūs kai kurie specialieji efektai – praktiškai tik tai ir išgelbėja nuo visiškos nesėkmės. O gal mes per daug reiklūs? Visgi ne. Mes žaidėme Tomb Raider žaidimus. Mes tai patyrėme, išgyvenome. O tai ką matome kino teatro ekranuose – toli gražu neprilygsta ne tik tam, bet ir apskritai kaip filmas, tai gana silpnas kino kūrinys.
Jei kinematografiškai filmas, jo montažas, efektai ar panašūs dalykai atrodo pakankamai gerai, tai visą tai sugadina prastai išplėtotas siužetas, istorija, vidutinė aktorių vaidybą ir po galais tėvo, kaip personažo įdėjimas. Kam to reikėjo? Intriga buvo tol, kol jis buvo prisiminimuose, kol buvo narpliojamos užuominos, skaitomi jo memuarai. Bet va, kūrėjai nusprendė padaryti gražią pasaką. Ir gavosi kaip gavosi, o tiksliau gavosi nekaip. Arba visa ta Trinity gauja. Chaotiškai, bukai besielgiantys nevykėliai. Kvailai ir neapgalvotai besielgianti Lara, juos gana lengvai įveikia, nors ji visai neseniai rodos buvo ne pati geriausia kovotoja. Galima prikibti prie daug ko. Bet didžiausi priekaištai turbūt yra kūrėjams ir tiems, kurie leido tokiam neišbaigtam filmui pasiekti dienos šviesą ir taip, kiek sugadinti Tomb Raider vardą. Gaila, bet oda nebėgiojo šiurpuliukai, o siužetas neprivertė filmo stebėti išsižiojus ar netekti žado.
Vertiname 7,5 iš 10.