Kurjeris

Gyva kino legenda, aktorius ir režisierius – Clint Eastwood, vėl pasirodo kino ekranuose ir šįkat jis suvaidina senstelėjusį vyruką – Earlą Stouną, savo paties režisuotame filme „The Mule“. Tai lengvai žiūrimas, paprastas ir duodantis peno pamąstymui filmas, drama, turintis  dar ir kriminalinio prieskonio. Čia neišvysite kažko beprotiškai naujo, kažko kas jus nustebintų ar kažko dar, ko nesitikėjote. Nebent nesitokėjote kokybiškos režisūros ir gerai atlikto, paties Clin Eastwood, kaip pagrindinio aktoriaus, vadimens. Tuomet liksite maloniai nustebinti. Ši juosta, tai tiesiog lengvas malonumas kino mėgėjui.

Earlas (akt. Clint Eastwood) – garbaus amžiaus sodininkas, kupinas gyvenimiškos ironijos, o taip pat karo veteranas, kažkadaise tarnavęs savo šaliai ir priverstas dėl skolų ir bankrutavusio verslo ieškoti kitų pajamų šaltinių. Lyg to būtų maža, Erlą engia ir jo šeima, kurioje jis niekuomet nesijautė pakankamai įvertintas ir todėl to įvertinimo ieškodavo būdamas tarp žmonių bei visur, tik ne su savo šeima. Jis praleido visas svarbiausias šeimos šventes, o visą savo laiką skyrė darbui, verslui, kuris atėjus naujesniems laikams ir įsigalėjus internetinei prekybai – tiesiog buvo priverstas atsitraukti. Tame taip pat yra ironijos, kaip ir nuolat pabrėžiamas jaunosios kartos „lindėjimas“ telefonų ekranuose. Kitaip tariant šalis kuriai jis tarnavo ir verslas, kuriam atsidavė, iškeisdamas šeimą į darbą – nuo jo nusisuko. Tai puiki terpė pamąstymams į klausimą: darbas ar šeima? Bei puiki užuomina svarstantiems ar klaidingai besidėliojantiems savo prioritetus. Prarasto laiko nesugąžinsime, bet neturėdamas kur dėtis Erlas pabando grįžti į šeimą. Kuomet nepavyksta to padaryti ir atrodo jog viskam jau pervėlu, jis netikėtai gauna pasiūlymą pervežti siuntą… Šeimos ir meilės nenupirksime, tačiau tai padaryti Erlas visgi pabando…
Irnošika, tačiau visgi finansinė gerovė išsprendžia daugelį klausimų. Štai, kad ir anūkės mokslų parėmimas finansiškai, kaip mat duoda gerų rezultatų ir tai sužinojusios žmonos veidas iš karto nušvinta. Deja netinkamas laiko paskirtymas ir jautimasis nevykėliu šeimoje, visgi visų problemų iki galo neišsprendžia ir tai verčia ir toliau pagrindinį veikėją ieškoti pripažinomo kitur. Jis įsigyja naujesnį, akivaidžiai akį traukiantį automobilį, paremia anūkės vestuves, uždarytą karo veteranų centrą. Erlas taip pat gauna pripažinimą ir gabendamas nelegalias siuntas.
Visoje šioje asmenybės dramoje negalime kaltinti pagrindinio veikėjo pasirinkimų, kadangi tai kiek pasiklydusio gyvenime personažo istorija, kurią įtakoja savita, net jei ir klaidinga, įvarių gyvenimo tarpsnių, kitų įtakojančių žmonių pasisakymų interpretacija. Dėmesio ir būti pripažintu bei įvertintu – to nori turbūt kiekvienas ir to nesuteikusi šeima dalinai įtakojo Erlo pasirinkimus, net jei tą įtaką jis suprato savaip ir net klydo.
Visgi pabaigoje Erlas viską įvertina ir pripažįsta savo padarytas klaidas. Save bausdamas už viską, teisme prisipažįsta kaltu, taip savotiškai sulaukdamas atpildo už visą nesteisingai nugyventą gyvenimą, dėl kurio jis save smerkia.
Kadangi visas pasakojimas sukasi apie pagrindinį herojų, čia nedetalizuojama ar jis išdavė bendrininkus, nesileidžiama ir į kitokias smulkmenas. Reikėtų paminėti ir tai, jog filmas dalinai remiasi tikra istorija. O norintiems apie ją sužinoti, reikėtų ieškoti straipsnių apie Lenoard’ą Sharp’ą.

Tiesiog gera žiūrėti filmą, kuris režisuotas būtent šio – žmogaus legendos.

Clint’as Eastwood’as būdams tokio amžiaus ir stebindamas mus tokiais savo darbais, yra vertas geriausių įvertinimų. Tiesiog gera žiūrėti filmą, kuris režisuotas būtent šio – žmogaus legendos. Be viso to, man – kaip prijaučiančiam Bradley Cooper, buvo smagu stebėti šių dviejų aktorių dialogą, kuris dar ir turėjo humoro bei ironijos prieskonį. Apskrtiai greta visos dramos buvo ir gero humoro, buvo ir įtikinčios vaidybos. Neįtikino ir stebino tik keleto trečiaplanių veikėjų veiksmai, pasirinkimai ar sumanumo stoka. Na kad ir numanant, jog pareigūnai mindami ant kulnų, jau ieško tamsaus pikapo, kuriuo ir važinėjo mūsų „kurjeris“ – niekas net nesusimąsto pakeisti automobilio į kitą, nepanašų ir mažiau krentantį į akis. Tai atmetus – pačių pagrindinių aktorių vaidyba labai gera ar bent gera, verčianti įsijausti ir išgyventi jų norimą perduoti žinutę žiūrovui.

Techninė filmo pusė paprasta, gera ir tai atlikta tiek kiek to pakako. Garso takelis linksmas, irnošikas, puikiai derantis iglose kelionėse automobiliu ir būtent tokią atmosferą puikiai perteikia įvairiuose epizoduose ksambanti  kantri stiliaus muzika, kuri žinoma puikiai tinka pikapu važiuoajančiam vyresnio amžiaus amerikiečiui. O kantri dainos kaip žinia niekad nestokojo geros ironijos ir gero humoro. Tai suteikia filmui geros nuotaikos, jį paskanina puikiomis emocijomis ir priverčia bent jau nusišypsoti.

Tai tiesiog geras filmas. Vertinimas 8,6 iš 10.