Greičiausiai (beveik) nerastume nei vieno žmogaus, kuris būtų negirdėjęs „Lego“ pavadinimo. Vardo, kuris turi stiprią rinkodarą, ties kuriuo dirba kone tobulas marketingas, kokybės ženklo, kuris savo vertę užsidirbo per daugelį sėkmingų dešimtmečių ir drauge užaugino ne vieną kartą, padėjusią jai lavinti savo fantazijas ir žinoma uždirbo daugybę pajamų. Taigi, būtent „Lego“, gali sau leisti kurti filmus ir šis filmas jau yra ketvirtas panašaus tipažo filmas, kurį žiūriu didžiuosiuose kino ekranuose. Kodėl? Visų pirma, tai nuo pat mažiausių dienų buvau šių konstruktorių gerbėjas, jais galėdavau statyti ką panorėjęs ir įgyvendinti vizijas, kurios pirmiausia gimdavo galvoje, o vėliau virsdavo materialia realizacija. Savitas, subtilus pateikimas kataloguose ir jau nuo seniausių laikų žinomas savitas „Lego“ humoras, kuris taipogi pridėjo savų pliusų. Pastarasis atsikleidžia įvairuose po šiuo ženklu sukurtuose žaidimuose ir žinomas filmuose, kaip ir šiame: „Lego filmas 2“. Taigi būdamas „Lego“ gerbėju, žinoma, jg norėjau pamtyti dar vieną, nuostabią jų istoriją. O mačius pirmąją dalį – tęsinį pamatyti tiesigo būtina.

Visų pirma, tai norisi pabėžti tai, jog filmas buvo žiūrimas Lietuvių kalba, dubliuotas. Tad daugelis „bajeriukų“ buvo pritaikyti lietuviškąjąi publikai ir dažnu atveju – net ne vaikams. Tad galime vertinti tik tą, dubliuotą versiją ir nors ji nebloga, tikrai norėjosi matyti subtitruotą, originalaus garso takelio, šios juostos formatą. Visų pirma todėl, kad norėjosi išgirsti ir įvertinti, kad ir Chris Pratt, Elizabeth Banks Elizabeth Banks, Will Arnett įdėtas pastangas, įgarsinant parindinius, šio filmo herojus. Be pačių aktorių, filme dar galima pmatyti ir išgirsti tokias žvigždes kaip Will Ferrell, Gary Payton, Bruce Willis, Sheryl Swoopes. Pastarieji trys vaidina patys save. Bet tik ne lietuviškoje verisijoje. Čia jie, kaip ir kiti – yra pakeičiami lietuviškomis žvaigždėmis. Gerai, tai ar blogai – būtų galima vertinti pažiūrėjus abi filmo verijas. Gerai tai, jog taip filmas pritaikomas saviems žiūrovams, blogai tai, kad nutolstama nuo originalo, jo autetniško humoro, siužeto ir pan. Tačiau už pastangas ir kokybę – galime tik pagirti. Čia mūsiškiai tikrai gerai padirbėjo. O ir mažieji žiūrovai taip lieka patenkinti.

Tikiuosi, jog matėte pirmąją filmo dalį, kuri buvo tikrai verta dėmesio, pažvelgė į mūsų pačių gyvenimus su gera humoro ir ironijos doze bei turėjo pamokančia ir susimąstyti privertusią pagrindinę mintį. Taip yra ir antrojoje dalyje. Čia kaip ir anksčiau, Lego pasaulio veiksmas vyksta paraleliai realaus gyvenimo, kuriame dalyvauja konstruktorius valdantys vaikai: brolis, sesė ir jų tėtis. Šįkart jie ūgtelėję, tad ir jų perteikiami pasauliai kiek pasikeitę. Pasikeitę jie ir dėl tarpusavio įtakos. Šįkart dar dalyvauja ir jų mama. Tiesa šį karta kiek daugiau dėmesio skiriama ir ne animiaciniam siužetui ir į istoriją kiek ilgiau žvelgiama iš realaus pasaulio perspektyvos.
Emeto draugai pagrobiami, tęsiant pirmos dalies paliktą intrigą. Žinoma, kaip būdinga klasikiniam siužetui (nors jis toks tik iš dalies) – pagrindinis vekėjas išvyksta jų gelbėti ir bando įrodyti, koks jis yra „kietas“, taip ypač norėdmas įtikti ir dar labiau patikti savo merginai: patrekėlei Liusei. Apie tapimą „kietu“ ši istorija kalba ne mažai, taip bandydama pasakyti, jog svarbu ne tapti kažkuo kitu, o svarbu išlikti savimi. Nes būtent patapęs kažkuo kitu – gali nebepatikti tiems, kuriems patikai toks koks esi. Greta viso to filmas pažvelgia ir į karo problemą ar nemokėjimą kito priimti vien todėl, jog jis yra kitoks: kitoks požiūris, kitokia išvizda, kultūra, tradicijos, kitokia aplinka, požiūris ir t.t. Čia viskas pateikiam Lego pasaulio formatu bei berniuko ir mergaitės – brolio ir sesės, tarpusavaio santykių ir tų skirtingų žaidimo pasaulių suvokimo foratu. Čia jie susiduria akis į akį ir yra priversti rasti sprendimus gražiuoju arba piktuoju. Pastaruoju atveju jiems gresia atsidūrimas žaislų dėžėse, sandėliuke, kas reiškia ir jų „Lego“ pasaulio pabaigą.

„

Filmo pasakojimo stilius ya tarpinis variantas tarp vaiko ir suaugusiojo pasaulio.

Filmas yra linksmas, žiūrisi lengvai, turi skoningo ir subtilaus humoro, o jo pateikimas yra fantastiškas, įtraukiantis, kupinas viskiausių smulkmenų, įvairių detalių, mielų, beprotiškų ir įdomių dialogų. Šioje jusotoje savo atranda kelios kartos: tie kurie kažkada augo su šiais konkstruktoriais, tie kurie jais žaidė, žaidė ir kompiuterinius žaidimus ir tie, kurie dar tik naujokai šių, beribių fantazijų išpildymo ir galimybių pasaulio atradėjai. Todėl salėje išvystame įvairaus amžiaus žiūrovų. Filmo pasakojimo stilius ya tarpinis variantas tarp vaiko ir suaugusiojo pasaulio, kaip ir patys konstruktoriai, kuriais galima tiek žaisti, tiek įgyvendinti įvairias vizijas ar net praturtėti. Juk ne veltui, kai kurie jų žymimi 0 – 99, rekomenduojamu amžiumi. Žinoma niekas nedraudžia nei žaisti nei konstruoti, kad ir kokio amžiaus būtume, dažnai koją pakiša nebent aplinkinių požiūris ar baimė būti „nesubrendsiu“, apie ką beje taipogi kalbama ir filme. Nereikia bijoti savęs ir gerai išlikti savimi bei savyje turėti švelnumo, meilumo ir to vidinio vaiko. Kad ir kokie skirtingi pasauliai būtų – jie gali tarpusavyje susigyventi, komunikuoti ir rasti tarpusavio ryšį. O galiausiai ir bendradarbiauti ir sudaryti perspektyvią sąjungą ateičiai. Linkiu jums to tiek žaidimų, tiek realiame pasaulyje.
Kaip ir pirmoji dalis, ši juosta turi daugybę paslėptų žinučių su gilia prasme.
Filmas yra tiesiog fainas. Vertiname 9 iš 10.