Man, tokių filmų, kaip „Nasrai“ ar „Gili žydra jūra“ gerbėjui – tiesiog buvo privalu pamatyti ir šią kino juostą, kuri rodos žadėjo tikrai gerą laiką. Na taip, laikas buvo tikrai geras, tik gal kiek ne toks kokio tikėtasi. Filmas labiau priminė šeimai skirtą nuotykių istoriją, nei šiurpą keliantį veiskmo trilerį. O viską stebint su Jason Statham priešakyje – jautiesi tikrai saugus, įsitaisai patogiai kėdėje ir nebebijai nieko. Šiuo vyruku tikrai galima pasitikėti. Apskritai ši kino juosta, ją stebint vis pasirodydavo kaip komedija, o ne trileris. Ar buvo baisu? Ne.
„
Čia kaip norėti šokoladinių ledų, gauti braškinius ir suprasti, jog jie visgi irgi skanūs.
Nežinau kaip jūs, bet aš į šį filmą ėjau tikėdamasis kažkokių šiurpuliukų, daugiau paslapties ir baimę kaustančio trilerio. O ką gavau? Ogi ganėtinai lengvai žiūrimą, kiek nuspėjamą ir kupiną gero humoro filmą, kuris turi šaunų būri, smagiai atrodančių ir gerai savo vaidmenis suvaidinusių aktorių, kuriuos beje buvo malonu stebėti. Kitaip tariant gavau kažką gero, bet ne tai ko tikėjausi. Ar dėl to aš nuliūdau? Ne, tačiau tai mane lengvai nustebino. Tai atmetus – filmas žiūrisi pakankamai įdomiai, lengvai ir yra pernelyg galvos nekvaršinanti ir neįpareigojanti pramoga, kurią manau gali stebėti visi. Na taip, tai tikrai apsirodė kaip komedija visai šeimai.
Siužetas pradžioje rodos eina visai gera linkme, rodos visai užkabina ir suintriguoja. Bet vėliau viskas tiesiog baisiai nuspėjama ir labai paprastai sprendžiasi. Pasakojimo herojai pakankamai atsipalaidavę ir linkę rizikuoti, tarsi tai tiesiog lengvas pasivaikščiojimas. Niekas pernelyg nekvaršina galvos ir priima ganėtinai lengvabūdiškus sprendimus. O kai kurie jų absurdiškai kvaili, juokingi ar nelogiški. Bet juk sakiau jog filmas žiūrėjosi smagiai? Taip, sakiau.
Ar aš eičiau antrą kartą? Taip eičiau, nes norėčiau pasijuokti iš tų pačių linksmų situacijų ir dialogų. Na dar gal bandyčiau įžvelgti tai, ko pasigedau žiūrėdamas pirmą kartą. O Jasons Statham tiesiog negalima nemėgti, o filmus su juo tikrai galima žiūrėti ne po vieną kartą. Na o kalbant apie patį pagrindinį fimo herojų – Megalodoną, tai jam buvo skirta nepakankamai ir netinkamas dėmesys ir išvis jo lemtis buvo negarbingai negraži. Trūko kovos, intrigos ir bent jau lengvo siaubo. Na taip jis „suvalgė“ vieną kitą, ne vietoje pasitaikiusį veikėją, bet kažkodėl tai visvien nebuvo taip jau baisu. Labai norint – galime tai vadinti veiksmo trileriu, bet labiau tai veiksmo komedija. Bet tai visgi yra gerai. Gauni ne tai ko norėjai, bet tai ką gauni – irgi gerai. Čia kaip norėti šokoladinių ledų, gauti braškinius ir suprasti, jog jie visgi irgi skanūs.
Vertinimas 8 iš 10.