Filmai apie tikrus įvykius ir tikrus, realiai egzitavusius personažus – visuomet yra tokie kokie yra. Daug nepridėsi ir neatimsi. Skiriasi tik tai, kaip viską pateiki, į ką skiri daugiau dėmesio, o į ką mažiau. Šįkart istorija apie Džoną Džsefą Gotį jaunesnįjį, dar vadinamą „paskutiniuoju krikštatėviu“, pasakojama jo sūnaus, Džono jaunesniojo, akimis.
Pats Džonas Gotis nevengia viešumos, mėgsta puoštis, elgtis drąsiai, kalbėti tiesiai ir yra puikus personažas, būti perteiktas kine. Būtent tai ir matome: įdomūs dialogai, griežtas elgesys, kadieninė rutina, lemtingi sprendimai, šeimyninis gyvenimas – viskas persipina ir visame tame gali net pasiklysti. Tačiau negali nesižavėti šia asmenybe ir mėgautis pasakytomis frazėmis ar svaip išspręstomis situacijomis.
Drama, kriminalis, biografinis – tokie šio filmo žanrai. Tačiau nėra nei daug dramos, nėa ir didelių kriminalų. Turbūt daugiausiai čia galima įžvelgti kaip norėta viską pateikti iš biografinės pusės. Tačiau ir tai turi savų niaunsų ir neišbaigtumo. Pritrūksta ir tradiciškai gale apžvelgiamų veikėjų fotografijų, su aprašymais ir jų tolimense istorija. Žinoma filmas koncentruojasi tik į pagrindinį veikėją, tačiau visgi yra įdomios ir greta jo buvusios asmenybės.
Kinematografiškai filmas gana vidutinis, žinoma John Travolta kiek pakelia jo kartelę ir jam skirtą personažą suvaidina tikrai labai gerai. Visgi toks filmas tarsi ir tenori parodyti kas buvo ir kodėl ir tiek. Jis tarsi specialiai nesitaiko patekti prie geriausių šių metų filmų. Tai tokia istorija, kurią pamatyti įdomu, bet nei toji istorija nei filmas neturi didelės išliekamosios vertės, kuomet norėtum vėliau, to filmo DVD žiūrėti dar kelis kartus. Žiūrėti norėtųsi nebent dėl to, kad dar kartą susidėlioti visus taškus ir patvirtinti savo pirminį įspūdį.
Žinoma, kaip ir galima tikėtis tokiam filmui, jo garso takelis tikrai geras, tačiau visgi jis labai neįsimena ir bendrai vertinant, tėra vidutinis kaip ir pats filmas.
Vertiname: 7 iš 10.
