Apžvalga

Passengers / Apžvalga

Įspūdingas ir modernus erdvėlaivis „Avalon“ dideliu greičiu skrosdamas kosmoso erdvę, palikęs žemės planetą skrieja naujos planetos link, kur juo keliaujantys, visam laikui namus ir artimuosius palikę penki tūkstančiai keleivių, turi įsikurti ir pradėti naują gyvenimą. Kelionės laikas: 120 metų, visi keleiviai miega specialiose, tam pritaikytose kapsulėse. Tarp keliaujančių yra ir žurnalistė, rašytoja Aurora (aktorė Jennifer Lawrence), mums puikiai žinoma iš filmų „Bado žaidynės“ bei talentingas inžinierius Džimas (akt. Chris‘as Pratt‘as), geriausiai ko gero žinomas iš naujausio „Jūros periodo parko“ bei kaip pagrindinio veikėjo balsas „LEGO filme“. Abu aktoriai verti vienas kito ir nepriekaištingai įkūnijo jiems patikėtus personažus.

„Avalon“ erdvėlaivis „prikimštas“ pačių naujausių bei moderniausių technologijų, dirbtinio intelekto, robotų bei išmaniųjų prietaisų, palengvinančių ne tik įspūdingai atrodančio ir autopilotu skrendančio kosminio laivo veikimą, bet ir kelionės pabaigoje atsibusiančių ir besiruošiančių išsilaipinti keleivių kasdienybę. Deja kelionės metu įvyksta nesklandumų, kas įtakoja grandininę reakciją, ko pasekoje vienas po kito ima gesti įvairios erdvėlaivio, tarpusavyje susijusios technologijos, kurios sujungtos į vieną bendrą tinklą. Dėl gedimo, pirmasis pabunda ir Džimas, kuris netrunka suprasti jog pabudo 90 – čia metų per anksti. Čia prasideda intriga, kuri iškart įtraukia į filmo siužetą. Vertėtų paminėti tai, jog kūrėjai tyčia nuslėpė tam tikrą detalę savo anonsuose bei filmo aprašymuose, kuri filmą padaro dar įdomesnį bei priverčia veikėją padaryti lemiamą sprendimą, kas be abejo nulemia ir viską iš esmės.

Filmas kupinas įtempto siužeto bei lemtingų pasirinkimų, labai greitai leidžia suprasti ką norima pasakyti ir kaip viskas gyvenime, taip ir čia, vyksta ne be priežasties. „Pakeleiviai“ labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasako, kaip kai kurie, netgi sunkiai priimami ir iš pirmo žvilgsnio savanaudiški ar tam tikra prasme blogi pasirinkimai – priveda prie gero ir didelio tikslo. Taip pat galime įžvelgti ir žmogaus egzistencijos ir gyvenimo prasmės užuominų, kurios taip pat labai aiškiai pasako, jog turime atrasti prasmę, gyventi ir džiaugtis šia akimirka bei kurti tobulesnę aplinką sau, ateičiai čia ir dabar, ten kur esame, net jei tai ir kosminis erdvėlaivis, kuris tiesiog skrieja kažko link, kažko – apie ką svajojame ir manome, jog tik tai pasiekę būsime laimingi. Tačiau pamirštame džiaugtis tuo ką turime šiandien, čia, šalia. Pamirštame priimti realybę tokią, kokia ji yra ir kad ji nėra tokia jau ir bloga, o esamoje situacijoje galime padaryti labai daug sau ir kitiems. Kas jei atsiduriame tam tikroje vietoje ne be priežasties? Kas jei ankstyvas pabudimas ir bandymas išgyventi išgelbės kitus penkis tūkstančius miegančių pakeleivių? Ar tai negali būti gyvenimo prasmė, net jei teks dėl to paaukoti savąjį? Ir tai nereiškia jog net jei nepasieksime išsvajoto tikslo, tai nepasieksime ir neišgyvensime kito dar prasmingesnio ir vertingesnio. Planeta, kurios link skrendama – tarsi rojus, tačiau reikia kurti rojų ir gyvenimą čia ir dabar. Galbūt tokia ir yra gyvenimo prasmė?
Tokias ir panašias mintis tenka akivaizdžiai suprasti ir susimastyti. Taip pat aiškiai parodoma ir partnerystės nebuvimo beprasmybė, kurią jaučia vienišas žmogus ir kaip tą prasmę bei motyvaciją gyventi ir kurti galime atrasti turėdami besąlygiškai palaikantį partnerį bei atradę meilę.

„Passengers“ filmas yra tas, kurio įspūdingus kosminius vaizdus ir nuo garso efektų virpančias kėdes būtina pajausti dideliame ekrane, kino salėje. Taip, vaizdai įspūdingi, o garso takelis labai „gilus“, paslaptingas bei priveršiantis pašiurpti odą (padėkoti reiktų Thomas Newman). Čia be abejo galime rašyti aukščiausią įvertinimą. Tokį pat įvertinimą galima skirti aktoriams, kurie įtikina savo nuoširdumu bei emocijomis (galime už tai itin pagirti aktorę Jennifer Lawrence), kurios filmo metu keičiasi nuo meilaus juoko iki ašarų, nuo meilės iki neapykantos, nuo atradimo džiaugsmo iki praradimo liūdesio, nuo negalėjimo susitaikyti iki susitaikymo, nuo beprasmybės iki prasmės. Visa tai puikiai perteikta aktorių vaidyboje. Kiti aktoriai, tokie kaip Michael Sheen ir  Laurence Fishburne savo vaidmenis atliko taipogi labai gerai ir iki galo, čia nereikia nieko pridėti ar atimti, viskas savo vietose, tinkamu laiku ir taip kaip norisi matyti. Kažką matyt nustebins ir epizodiškai filme pasirodantis Andy Garcia. Trumpai tariant aktoriams galime tik žemai nusilenkti už jų puikų pasirodymą šiame kine.

Filmo siužetas, istorinė linija tikrai patiks jausmus, dramas, nuotykius ir išgyvenimus mėgstantiems žiūrovams, o kritikai visada ras prie ko „prikibti“. Visgi visumoje viskas yra labai kokybiškai ir įspūdingai atlikta. O kosminių bei mokslinių fantastikų nemėgstantiems žmonėms visgi reikėtų dar kartą persvarstyti šį savo pasirinkimą ir į viską pažiūrėti kitu kampu, giliau bei plačiau.
Filmas yra nuostabus, intriguojantis, įtraukiantis, vertas pagyrimo, todėl vertiname  9,5/10