Kino filmas „Ratas“ – dar vienas bandymas priversti visuomenę susimąstyti, apie mus supančių technologijų tamsiąją pusę ir kas gali ir greičiausiai už viso slypi. Tokie filmai kaip įprasta subtiliai, skoningai ir pakeisdami vardus, siužetus, tam tikrus motyvus ir pan. visgi parodo kažką labai mums artimo ir pažįstamo. Deja tai greičiausiai nelabai veikia, nes vos pasibaigus filmui – žiūrovai išsitraukia savo išmaniuosius ir ima susirašinėti su savo „draugų ratu“. Taip tokių filmų reiktų daugiau, bent jau tol kol jų niekas neuždraudė, kol dar turime bent kažkiek laisvės ir galimybių išreikšti ir perteikti savo patirtis.
Filmo idėja nėra unikali, tokio tipažo filmų tikrai būsime matę, tačiau istorija pateikiama naujai, šviežiai ir atvaizduojama šių dienų žiūrovui suprantama kalba. Deja tikėtina, jog šių dienų žiūrovas yra įtikintas neigti visas sąmokslo teorijas ir nesuprasti šioje juostoje perduodamos žinutės. Tačiau bandyti verta, verta bandyti tol kol įmanoma. Ir jei bent keletas susimąstys – jau bus šis tas.
Atmetus visas sąmokslo teorijas – siužetas gana paprastas, nuspėjamas, tačiau ganėtinai įdomus. Tiesa, jam trūksta išbaigtumo ir kai kurie motyvai prašosi būti išplėtoti Istorija nepasiekia jokios kulminacijos ir pasibaigdama palieka neatsakytų klausimų. Ar galime tikėtis tęsinio? Panašu, jog filmas ir baigiasi su mintimi palikti žiūrovui interpretacijų dėl Mei (Emma Watson) veiksmų. Ar visgi priklausomybė technologijoms ir noras viską kontroliuoti bei būti žvaigžde galų gale nugali?
Panašu jog pagrindinei veikėjai, kurią gana neprastai suvaidina pati Emma Watson, labai lengvai praplaunamos smegenys ir ji tampa tobulu „Rato“ įrankiu. Ji ima neklausyti geriausių draugų ar šeimos patarimų, pamažu juos atstumdama ir prarasdama. Ši veikėja labai paini, jei vienose situacijose rodos jog ji supranta kaip viskas vyksta ir kas už visko slepiasi, tai kitose ji pasielgia visiškai priešingai. Tai tarsi šiuolaikinis žmogus, kuriam aiškiai rodoma ir sakoma apie sąmokslo teorijas ir akivaizdu kaip kai kurios technologijos, programos ir kita nuolatos mus analizuoja, stebi ir ištisai pažeidžia mūsų privatumą, tačiau tas žmogus stabtelėjęs kelioms akimirkoms greit vėl viską pamiršta ir grįžtą į pradinę stadiją. Galiausiai žiūrovas tikrai turėtų likti sutrikęs. Ne jau mes tikrai neturime išeities ir kelio iš viso to? Ir ar pagrindinė veikėja galiausiai visus apgauna?
Jei jau kalbame apie veikėjus ir jų vaidybą, tai čia nėra nieko ko galėtume nesitikėti ar kas mums būtų neįprasta. Žinoma, kad Emma Watson ir Tomas Henksas vaidina puikiai ir jie senai yra šios srities profesionalai. Ir Nors panelė Watson, dar ilgai mums bus burtininė „Hermiona“ (toks įvaizdis „prilipo“ ilgam), kurią stebėjome augant ir prie tokios jos pripratome, visgi jai tokie, pavadinkim paprasti, bet neprasti vaidmenys – puikiai tinka ir su jais ji susitvarko tikrai gerai. Kiti veikėjai labai smarkiai savo vaidyba nenustebina (nors tikrai su savo vaidmenimis susitvarko šauniai), išskirti galėtume nebent kokią Karen Gillan (ko gero labiausiai žinomą kaip veikėją Nebula iš „Galaktikos sergėtojų“), suvadinusią Annie. Tai tikrai turinti „šarmo“ aktorė, kuri įstringa atmintyje dėl ekspresyvesnių emocinių išraiškų, dėl savo žavesio ir tikrai gerai atlikto vaidmens.
Filmas kaip kinematografinis šedevras ar puikų garso takelį turinti kino juosta – nepasižymi. Bent man tai pernelyg dėmesio neatkreipė. Žinoma kameros pateikimas iš įvairių perspektyvų ar dronų yra įdomus. Taip pat dažnai ekrane pasirodančių „chatų“ žinutės, kurias vos spėji gaudyti akimis pateiktos gana originaliai. Viskas čia gerai, tačiau kažko labai įmantraus ar verčiančio nukristi apatiniam žandikauliui neišvystame.
Galiausiai viską sudėjus galima pasakyti, jog filmą verta pamatyti ne dėl to koks jis yra, bet dėl to ką jis nori pasakyti ir kokią žinutę perduoti. Greičiausiai tai nebus filmas, kurį norėsis pamatyti vėl ir vėl, bet pamatyti bent kartą – jį būtina. Jis yra geras, pakankamai geras.
Vertinimas 8,5 / 10
