Nereikia būti miuziklų gerbėjų, jog patiktų filmas „Rocketman“. Taip, tai miuziklas, bet jis kitoks, kitoks jis jau vien tuo, jog tai pirmasis miuziklas, gavęs aukščiausią amžiaus cenzą. Ir taip, visą tai, ko vertas šis cenzas, tikrai pamatysime ir tai žinoma yra gerai. Filme apstu įspūdingų koncertų, narkotikų ar net sekso scenų. Čia nėra vietos nuobodžiauti, žiovauti ar kaip bjauriai įprasta šių dienų visuomenei – „sėdėti“ išmaniuosiuose telefonuose. Filme apstu pakilios ir ekspresyvios nuotaikos. O ir žiūrovai čia susirinko kiek labiau subtilesni. Tad filmas žiūrėjosi sklandžiai.
Kelionė iki link Eltono Johno olimpo viršūnės, ją pradėsime nuo mažo ir drovaus berniuko pasaulio, kuriame jis susiduria su kiekvienam berniukui būdingomis aktualijomis, tokiomis kaip tėvų elgesys, jų atsakas, dėmesio stoka ir kaip tai įtakoja jo pasaulėžiūrą, kasdienybę ir bendrą berniuko raidą. Tuomet dar nesupratęs jog yra biseksualus, mažasis Eltonas nuolat susiduria su kiek kitokiais, nei įprasta bendraamžiams berniukams, pomėgiais ir tuo pačiu taip nejučiomis atranda savo talentą muzikai. Visa ši istorija ir taip kaip ji pateikiama – įtraukia, o šokinėjimas laiku siužete turi savų, viską paaiškinančių priežasčių.
Įdomiausia siužeto pateikimo taktika yra ta, jog eigoje berniukui augant ir keliaujant savo gyvenimo keliu, išgyvenant įvairiausius jo tarpsnius, kurie turi atitinkamas emocijas – vietoje ir reikiamu laiku, suskamba muzikiniai kūriniai, kuriuos atlieka visi, kas tuo metu atsiduria ekrane, kurie ir atspindi to, pateikiamo etapo potyrius ir emocijas. Netrunki suprasti apie ką visos šios atlikėjo dainos ir ką jomis norima pasakyti. Toks pasakojimo stilius ir keliavimas laiku – labai pagirtinas ir žiūrisi labai, labai gerai. Ir apskritai bendras filmo pateikimas, visas jo bendras kontekstas – tikrai yra puikus.
Nuostabūs kostiumai, nuostabus scenų pateikimas. Visa tai daro šią kino juostą gardžiu kąsneliu žiūrovui.
Kad garso takelis bus geras, galime numanyti jau iš anksto, tačiau vizualinis pateikimas čia niekuo nenusileidžia. Nuostabūs kostiumai, nuostabus scenų pateikimas. Visa tai daro šią kino juostą gardžiu kąsneliu žiūrovui, kuris net jei ir nėra tokios muzikos, ar šio atlikėjo gerbėjas – turėtų su pasimėgavimu stebėti viską kas vyksta ekrane ir gal net nors ir kiek vėluodamas, patapti gerbėju. Na gerai, jautresnius žiūrovus, galbūt šokiruos ar papiktins kai kurios filmo scenos, bet likti abejingiems turbūt visgi nepavyks. Vienokias ar kitokias emocijas ši kino juosta sukels, o iš kino salės, drauge su patenkinta minia, išeisite kupini teigiamų emocijų.
Ir apie ką gi mes čia? O apie biografinį filmą, apie istoriją, kuri nutiko iš tikrųjų, apie muzikos legendą, kuri yra gyva, apie gerai praleistą laiką, apie gerą muzikinį takelį, apie puikų kinematografiškai atidirbtą darbą, apie šunų siužetą ir dar geresnį jo pateikimo būdą ir žinoma apie puikius aktorius. Kaip gi be jų? O čia, be pagrindinio aktoriaus Taron Egerton, kuris man iškart priminė Edį Edvardsą iš filmo „Erelis Edis“, dar išvysime ir tokias žvaigždes, kaip Bryce Dallas Howard, Richard Madden ir Jamie Bell. Aktoriai vaidina puikiai. Taip pat puikiai jie prisideda prie to, kaip gerai perteiktas tų dienų laikmetis.
Nesinori daugiažodžiauti, nes filmas yra puikus ir vertas didžiųjų kino salių. 9 iš 10.
