Dar prieš einant į šį filmą, per radiją teko girdėti kaip liaupsinama ir kaip laukiama ši kino juosta, kaip oda bėgioja šiurpuliukai ir koks geras jis turėtų būti. Ir tikrai: įėjus į kino salę – pamatai užpildytas absoliučiai visas kėdes, nekantriai laukiančius žiūrovus ir jau žinai, kad pamatysi šį tą nepaprasto. Jauti tą jaudinančią atmosferą ir supranti kaip visi laukė šio filmo. Tiesą sakant retai kada mane sužavi muzikinės dramos. Dažnai tai būna gana nuobodūs, lengvai nuspėjami filmai. Bet šis kartas kitoks. Čia tiesiog nėra tiek žodžių apibudinti kokia gera ši kino juosta ir visa papasakota istorija bei jos pateikimas.
Dar pačioje pradžioje suskambanti kantri muzika, gyvo koncerto metu ir jau tuomet oda nubėga šiurpuliukai. Pasijunti, jog tikrai esi gyvo garso koncerte, jo užkulsiuose, patiri viską iš labai arti ir tai akimirksniu sudomina ir įtraukia. Ir taip kaip muzikinis filmas – jis puikus ir net tai atmetus – pati istorija taip pat niekuo nenusileidžia. Tad tenka dar kartą iš naujo pasverti koks per pastaruosius metus matytas filmas yra mano favoritas… Ar reikia paminėti, jog beveik visa salė liejo ašaras arba, kad susikaupę stebėjo pačią vieną nuostabiausių istorijų? Vienareikšmiškai tokį filmą reikia žiūrėti dideliame ekrane, su kuo geresne garso apratūrą bei sustiprintais žemaisiais dažniais. Tik taip gali pajausti ir muzikinę šios juostos dalį, kas šiuo atveju yra labai svarbu bei visumoje vaidiną labai didelį vaidmenį. Net nereikia turbūt konkrečiau ir sakyti, kad filmo muzikinis takelis čia be jokių abejonių yra tobulas. Jis perteiktas labai gerai ir yra tinkamose vietose, tinkamu metu, kuomet parenkamos reikiamos dainos, nuo pačių ramiausių iki raunančių stogą.
Puikus čia ir kinematografinis aspektas, kamerų darbas, kuomet apšvietimas, emocija, kiekvienos švieselės suspindėjimas parodomi ir pateikiami taip laiku ir vietoje. O kamera juda ir atsiduria ten kur ir reiktų, ten kur ir nori matyti, būtent tuo kampu. Tai yra nuostabu. Imi galvoti, kad net pačiam režisieriui nestovint už kadro, kaip visgi puikiai dirbo tie žmonės, kurių nesimato ir galbūt net nežinome kas jie tokie. Techninis atidirbimas žinoma pakelia filmo kartelę dar aukščiau ir dėl to žinoma stebėti filmą yra dar maloniau ir jaukiau. Šis filmas galėtų būti puikus pavyzdys visiems, kaip reikia kurti tikrai kokybišką ir gerą kino juostą, kuomet apgalvojama kiekviena smulkmena ir nedaramos praeities filmams būdingos klaidos.
„
Tai taip tikra, nuoširdu ir be galo, be proto nusotabu.
Sakoma, jei aktoriumi patiki, patiki jo personažo tikrumu – tai tas vaidmuo atliktas puikiai ir aktorius vadina gerai. Taip ir yra. Jauti empatiją, įsijauti ir patiki viskuo kas rodoma. Tai taip tikra, nuoširdu ir be galo, be proto nusotabu. Gerai pagalvojus, per tas pora su trupučiu valandų, išgyveni įvairias emocijas: džiaugsmą, pasitenkinimą, liūdesį, nusivylimą, pyktį, juoką, ašaras ir dar kažką, ko negali paaiškinti ir apibudinti. Tai vienas iš tų atveju, kuomet jei kažkas paklaustų: „na kaip filmas?“ – tu tiesiog neturi ką atsakyti, nes atsakyti banaliai tiesiog nenori. Minčių ir emocijų tiek daug… O būtent tos emcojos siužeto eigoje ganėtinai nuosekliai ir aiškiai pereina iš vienų į kitas. Ir tai žinoma yra gerai. O Tu jausmų ir išgyvenimų gausa tik dar labiau sustiprina filmo siužetą, taip pakeldama filmo vertę iki maksimumo.
Bradley Cooper tikriausiai viesiems gerai pažįstamas aktorius, jį buvo galima pamatyti įvairaus plauko filmuose anksčiau, dažnai tai būdavo kiek mažiau rimti filmai ar tiesiog komedijos. Ir kuomet jis pirmąkart atsisėda prie režisieriaus vairo ir tuo pačiu dar suvaidina pagrindinį vaidmenį – kyla įvairių minčių: ar viskas bus taip jau gerai ir pasiseks iš pirmo karto? Kadangi man šis aktorius visuomet patiko, nuojauta sakė, kad viskas bus tikrai gerai, o su Lady Gaga priešakyje viskas bus tik dar geriau. Taip ir nutiko – pirmas blynas neprisvilo ir tiesiogine to žodžio prasme sužavėjo ir abstulbino. Na ką jau čia abstulbino – viskas tiesiog tobula!
Pati itorija sukeldama įvairiausių pamąstymų parodo kaip ir dėl ko poroje galima imti nesutarti, kaip siekiant karjeros galima patapti kažkieno marionete ir nebebūti savimi, kaip liga, alkoholis ir kiti svaigalai gali įtakoti karjerą, santykius, asmeninį gyvenimą ir kaip, kažkieno pasakyti žodžiai gali privesti prie visiškų kraštutinumų. Pajauti kaip tai tikra ir kaip tai artima ir jog viskas būtent taip gali nutikti ir realiame gyvenime. Filmas nuo pat pradžios iki galo įtikinamai tikras ir gyvas, o jo aprašymas ir anonsas neatspindi to ką pamatome jau sėdėdami kino salės kėdėje.
Toliau giriant šį filmą, negaliu nepasakyti jog tikrai galvoju, kad tiek Lady Gagos, tiek Bradley Cooperio vaidmenys, netgi galėtų būti geriausios moters ir geriausio vyro vaidmeninimis, bent jau šiais metais. Labai gerai perteiktos emocijos, mimikos, veikėjų būsena, savijauta, nuotaikos. Kiekvienas žvilgsnis, antakio pakėlimas – pasako daugiau nei žodžiai ir yra taip vietoje ir laiku, kad net malonu stebėti. Ir tikrai kokia gi gera gali būti vaidyba ir kaip gerai atidirbti įvaizdžiai, kurie puikiai atskleidžia kokioje situacijoje tuo metu yra veikėjas, kaip jis jaučiasi ir ką nori pasakyti. Juntamas ir puikus komandinis darbas, kad ir pačių pagrindinių veikėjų ir asmenybių tuo, kad Lady Gaga padėjo Bradley Cooperiui muzikiniais aspektais, o šis jai suvadinti iki šiol patį geriausią jos vadimenį. Ir tiems, kurie iki šiol apie Lady Gaga nežinojo pakankamai ar ji jiems nelabai nepatiko – po šio filmo ims į ją žiūrėti kitaip. Čia ji įkūnydama Elę, tikrai suvaidina tarsi pati save ir yra beprotiškai nuostabi bei nuoširdi, o Bradely Cooper būdamas filmo režisieriumi leidžia sau suvadinti Džeką tokį, kokį jis ir norėjo jį matyti ekrane. Šis duetas tiesiog pribloškia, viską atliedamas tobulai ir net nekyla kokių nors menkiausių minčių, jog kažkas nepadarytą iki galo ar jog kažkas galėtų būti blogai. Antraplaniai aktoriai pasirodo tokie kokie ir turėtų būti: jie padeda atskleisti tam tikras smulkmenas, papildo įvairiausias pasakojimo peripetijas ir kartu pernelyg neužgožia pirmojo plano. Ir tik jie yra tai, kur labai norėdami rastume kažkokių kabliukų.
Taigi Gganėtinai paprastas scenarijus, atsiduręs tinkamose rankose, išbaigtas iki galo, suvadintas tobulai ir pilnai atskleistas, apgalvojant visas smulkmenas – gali štai taip ir sužibėti. Žiūrovas nenuobodžiauja nei akimirkos, yra užimamas tiek koncertiniais pasirodymais, tiek puikia istorija, kurioje jis įtraukiamas į visą žvaigždžių gyvenimą: nuo scenos, jos užkulsių, važiavimo iš koncerto namo iki vonios kambario, kuriame kyla ginčai bei po to sekančio susitaikymo ar tiesiog kasdienybės, kuri priverčia viską pamatyti iš šono ir kartu jaustis jos dalyviu. Kad ir kiek būtų kalbama – niekada iki galo nebus įmanoma visko nusakyti ir perteikti. Filmas yra pavykęs ir nuostabus. Tai beprotiškai jaudinanti ir giliausius jausmus paliečianti romantinė, meilės istorija, puikios muzikos fone, tobulai išbaigtoje kino juostoje.
Anonsą ir garso takelį galite pamatyti bei išgirsti kiek žemiau.
Vertinimas 9,8 iš 10.
