Tarp mūsų, mergaičių…

Ar po visų „berniukų“, galime laikyti, jog šis filmas yra lyg ir trečioji dalis? Ir taip ir ne. Tačiau visgi, tai trečias, to paties tipažo filmas ir jei jums patiko pirmi du, būtinai norėsite pamatyti ir trečiąjį, tačiau… Vyrauja toks stereotipas, kad kuo daugiau dalių kuriama, tuo didesnį nusivylimą jos sukelia ir tuo prasčiau jos kuriamos. Na antroji „Tarp mūsų berniukų“ dalis lyg ir atrodė geresnė už pirmąją, lyg ir buvo kažkas įmantresnio, linksmesnio ir parodyta. Bei paliesta daug daugiau. Tačiau su „mergaitėmis“, švelniai tariant išėjo – šnipštas. Turint su kuo lyginti, tai filmas akivaizdžiai nevykęs. Taip, deja. Tačiau neskubėkite uždaryti šios apžvalgos.

Galbūt filmo idėja ir būtų visai gera: susitikusios senos draugės, kurios dar yra ir skirtingos bei įdomios (sąlyginai) asmenybės, nutaria gerai praleisti savo bendrą laisvalaikį, pasidalinti savo išgyvenimais, mintimis ir kitomis moteriškomis smulkmenomis. Viskas būtų kaip ir gerai, jei ši idėja būtų išplėtota kiek kitaip ir iki galo. Tačiau filme to neišvystame, o pamatome tik gana banaliai ir prabėgomis parodomas kai kurių moterų fantazijas, prisiminimus, išgyvenimus, kurie dar ir ganėtinai nuobodūs. Jų pateikimas sukelia tik klausimų. Be viso to – filmas neturi nei kulminacijos, nei atomazgos. Na nebent kulminacija laikytume tą vietą, kuomet visos jos įniršta ir viena iš draugių, apipurškia Daivą (akt. M. Valiukaitė) gesintuvo putomis. Ir tai viskas?
Visa kita filme atrodo kaip nevykusi kažkokio viešbučio ir spa malonumų reklama ir gal greičiau antireklama. Apskritai visas filmas kimšte prikimštas reklamos ir tai jam suteikia tik pigumo jausmą. Tai kaip viena kažkokio pokvailio serialo serija.

Kai veiksmas vyksta nuobodžiai „įkaltas“ monotoniškoje aplinkoje, su kartu lydima abejinga aplinkinių reakcija į siautėjančias beveik pusamžes moterėles – labiau primena dramos teatrą, nei gerą filmą.

Nei pradžios nei pabaigos filmas neturi. Siužetas, apskritai jei tokiu jis gali vadintis, yra tragiškas. Filmą gelbėja nebent fejerverkai, keletas malonesnių akiai vaizdų, visai nebloga kai kurių aktorių vaidyba, na ir tikrai keletas ganėtinai juokingų vietų. Tačiau tik keletas. Na ir tikrai mes humorą suprantame, o ir juokingas vietas galime nusakyti iš salės reakcijų… O tokia skirtingų asmenybių sueitis į vieną aplinką – galėjo tikrai padaryti kažką didingesnio ir įdomesnio žiūrovams (taip, mišrios lyties žiūrovams). Filmui pasibaigus jaumas toks, kad jis buvo kurtas gana atmestinai ir nepaisant visai geros vaidybos ir neblogo humoro jausmo – iš esmės nieko daugiau ir neturi. Nei aplinkos panaudojimas nei siužetas, nei istorija čia visiškai nesusiriša ir yra neišplėtojami. O dar statiškos scenos, kai veiksmas vyksta nuobodžiai „įkaltas“ monotoniškoje aplinkoje, su kartu lydima abejinga aplinkinių reakcija į siautėjančias beveik pusamžes moterėles – labiau primena dramos teatrą, nei gerą filmą.

Filmą bandoma gelbėti įvairiais hitais ar „dainuškomis“, nors kai kurios jų jau seniai įgrisusios, kiek senstelėjusios ir skamba pavėluotai. Įdomu stebėti kaip operatoriai įvairiose scenose gudriai ir tyčia nerodo Godos (akt. I. Stasiulytė) pilvuko, kurio beabejo tose scenose ir nebuvo. Pavyzdžiui: kai ji su bikiniu maudosi baseine. Tais atvejais ji rodoma arba sėdinti po vandeniu arba nusisukusi, ją kažkas užstoja arba rodoma tik viršutnė jos kūno dalis. Tą stebėti kažkodėl visai linksma. Taip pigiai ir paprastai apgaunamas žiūrovas. Negana to, kad apgautas jautiesi apskritai dėl viso filmo.
Na visas kitas operatorių darbas atliktas ganėtinai neblogai ir tiek to – tai galime įvardinti visai teigiamai. Aišku, kad filmavimas drono pagalba, šiais laikais padeda labai daug.

Aktorinė filmo pusė  vidutiniška. Nors visos moterys, joms patikėtus vaidmenis ir įkūnija gana neblogai, tačiau tie vaidmenys ir nėra beprotiškai sudėtingi, labai įdomūs, nors vietomis ir turi savitos ir gana įdomios ekspresijos ir būtent ji prisideda prie tų pačių juokingiausių šios juostos vietų. Tačiau aktorių kaltės čia beveik nėra, nes viską gadino įdomios istorijos nebuvimas. O kai siužetas toks, tai jis ir vaidinamas pagal scenarijų koks jis yra numatytas. Tad turime ką turime – geriausiu atveju vidutinišką filmą, kurio greičiausiai antrą kartą pamatyti ir nenorėsite. Ir galbūt tik moterims, kurios šioje istorijoje atpažins save ar savo drauges – gal viskas pasirodys truputėlį geriau. Tai visiškai moteriškas filmas ir to, kad vyrai pažiūrėję jį turėtų imti labiau suprasti moteris – čia tikrai nėra.
Vertinimas 6 iš 10.