Zero 3 / Apžvalga

Jeigu matėte pirmas dvi dalis ir jums patiko, tai patiks ir trečioji. Istorijos neperpasakosime, paliksime intrigą, o visas užuominas galite pamatyti filmo anonse ir aprašyme. Čia išvystame daugelį tų pačių, gerų aktorių, tiesa jau kituose amplua, tačiau dėl to tik dar įdomiau bei linksmiau. Šįkart filmas linksta politinių aktualių tematikos link. Kaip visuomet veikėjai prisiverda košės bandydami spręsti savo (ir ne savo) problemas bei žinoma – užsidirbti. Jų istorijos tarpusavyje susipina ir prasideda visiškas chaosas. Kas žinoma įdomu, įtraukia, intriga išlieka viso filmo metu iki pat pabaigos. O ar filmas juokingas? Taip! Salė juokėsi, juokėsi daug – vadinasi taip. Tiesa, kas vieniems juokinga – kitiems ne. Netrūksta čia juodo humoro, aštresnių scenų – jautresniems ir jauniems žiūrovams nerekomenduotume. Tačiau jeigu esate ne toks jautrus žiūrovas, priimtini aštresni „bajeriai“ – pirmyn, nes zero 3 tai filmas, kurį reikia pamatyti patiems, bent kartą, garsiai, dideliame ekrane ir neklausyti ką kalba kiti. Skonio reikalas ir jei kažkam filmas nepatiko, tai nereiškia jog filmas yra kažkuo blogas. Zero 3 tikrai puikiai atidirbtas kinas, kuriame jei ir kažkas nepatiks, tačiau negalėsite paneigti, jog aktoriai savo darbo atliko labai gerai, o kai kuriose scenose net ir puikiai. Savo vaidyba jie įtikino, viskas buvo natūralu, tikra, emocionalu, juokinga – žodžiu taip kaip ir norėta pateikti.

Filme be visos puikių aktorių rinktinės pasirodo ir tokios žvaigždės kaip Juozas Statkevičius, Egidijus Dragūnas bei kiti, kurie vaidindami save, filmą padaro tik dar patrauklesniu ir bravo jiems už mokėjimą pasijuokti iš savęs. Tai prisidėjo prie istorijos, kuri pateikia labai aktualią šiuolaikinės Lietuvos kasdienybę, dėl ko žinoma tik dar įdomiau, linksmiau bei ironiškiau. Turbūt jau supratote, jog siužetą, režisieriaus darbą, aktorių vaidybą vertiname teigiamai. Garso takelis nėra labai įsimintinas ar ypatingas, tačiau viskas savo vietose ir pakankamai gerai. Labiausiai įsimena filmo pradžioje skambanti G&G Sindikato daina „Tiems, kurie nieko nebijo“, kuri puikiai tinka prie subtilių erotiškų scenų.
Apibendrinant reikėtų pasakyti jog filmas tikrai geras ir juokingas, siužetas intriguoja ir įtraukia, tačiau jei esate jautrūs juodam humorui, bijote kraujo ar turite kitokių įsitikinimų – galbūt jums ir nepatiks (ar jau pažiūrėjote ir nepatiko). Didžiausia klaida yra žiūrėti Lietuvišką kiną su išankstiniu neigiamu nusistatymu. To daryti nereikėtų, verčiau pasimėgauti bent karta istorija, kuri tikrai verta to. Juolab, kad tai nėra vien tik „keiksmų rinkinys“, kaip mano tipinis žiūrovas, tai kur  kas daugiau. Filmas pilnas užuominų apie realiai vykusius įvykius ir juos vienas po kito pateikia. O aštri, necenzūruota kalba viską tik pagyvina ir taip, toks jau Emilio Vėlyvio stilius bei noras viską pateikti būtent tokia forma. Tačiau kodėl gi ne? Tai nėra blogai, o priešingai – puiku. Reikia ir tokių formų ir tokio kino. Ne viskas juk turi būti pagal kažkieno standartus ar normas, o dažnai jas laužyti kur kas smagiau.

Galiausiai kompanija su kuria teko garbės žiūrėti šį filmą – nuolat prisimena daugelį linksmų vietų ir vėl drauge iš to pasijuokiame. Vadinasi jiems patiko. O ir sakė, kad patiko labai. Tad mūsų galutinė išvada, vertiname 9/10, o kas mano kitaip, tai… Na gerai, gerai, apsimesime, kad gerbiame jūsų nuomone, nors iš tikro tai ne. 😀