Žmogus-Voras: toli nuo namų

No Rating

Kol dar nepradėjau liaupsinti šio filmo, džiaugiuosi, jog į jį ėjau, jau matęs, tiek filmą apie kapitonę Marvel, tiek apie pačius keršytojus ir žinomą ankstesnę Žmogaus – voro kino juostos dalį, kuria teko mėgautis maždaug prieš du metus. Šis filmas, tai vienas iš tų atvejų, kai vieną puikų vasaros vakarą, su gera kompanija nueini į šaunų filmą. O tai tik dar labiau sustiprina gerasias emocijas. Didžiausia kino salė, pilna žmonių, premjera visgi. Žodžiu atmosfera, spragėsiai ir visa kita, kaip jau supratote, buvo puiku. Kalbant apie patį filmą, tai jis sukėlė daugybę pačių geriausių emocijų bei įspūdžių. Ir čia nereikėjo būtinai būti „Marvel“, apskritai Žmogaus voro, „Keršytojų“ ar kažko panašaus gerbėjais. Manau šis filmas būtų tikęs beveik kiekvienam. Kai įtraukiantis filmo siužetas maišosi su geru humoru – kino juosta savaime tampa gera. O anksčiau paminėti kiti geri faktai, tik dar labiau prisidėjo, jog iš salės išeitume kupini teigiamų emocijų.

Pagirtina šioje kino juostoje ir tai, kaip kūrėjai subtiliai pateikė, patraukė per dantį, tokias temas kaip žiniasklaida ar religija. „Žmonėms reikia kažkuo tikėti“ – taip mums naujai pasirodęs herojus – Kventinas Bekas (akt. Jake‘as Gyllenhaal‘as) pasisako, taip pateisindamas savo veiksmus. Juk suprantate apie ką aš? Arba žiniasklaidos tema, buvo ironiškai pašiepiama fraze „Taip, juk žinios visada sako tik tiesą“. Ir būtent filmo pabaiga, tą žiniasklaidos sugebėjimą, viską pateikti kaip patogu, kaip norisi, sukelti masinę psichozę, reakcijas, paniką ar priešingai arba blogį pateikti kaip gėrį ir panašiai, visą tai puikiai atsiskleidžia. Mes juk matėme filmą ir žinome, jog viskas buvo ne taip, kaip galiausiai išvystame žinių ekrane. Taigi apie ką mes čia? Ai žinoma, apie Žmogų – vorą. Jau ne kokį nepaprastą, bet žmogiškai tikrą.

Nežinau kaip jūs, bet aš su žmogumi voru tiesiogine ar netiesiogine prasme užaugau. Dar labai, labai ankstyvais savo paties gyvenimo metais pamenu, jog buvo toks animacinis serialas. Jau tada tai kažkaip sudomino ir įsirėžė į atmintį. Niekada daugiau nekilo klausimų kas jis ir iš kur. Vėliau teko matyti ne vieną filmą, jo tęsinį, perkūrimą ir visa kita. Tačiau dabartinis žmogus – voras visgi yra kažkuo kitoks, jis jaunesnis, žmogiškesnis, ne visuomet pasiryžęs visur pulti stačia galva ir turintis noro atsisakyti visko ir nedaryti bet ko vien dėl savo pašaukimo. Jis dvejoja, turi kitų planų ir dažnai nežino kaip pasielgti teisingai. Tai suteikia pagrindiniam veikėjui ir pačiam filmui natūralumo ir realistiškumo įspūdį. O nuo to tik dar geriau.

Visų „Marvel“ herojų susiejimas tarpusavyje, visų tų filmų tarpusavio ryšys, tik dar labiau įtraukia. Įdomu stebėti kaip visos istorijos persipina, kaip super herojai kalba apie vieni kitus, neneigia jų egzistavimo ir kartais net jaučiasi silpnesni už kažką kitą ar nepasitiki savo jėgomis. Taip buvo ir šiuo atveju. Dabartinis Žmogus- voras dvejoja ar nederėtų visų reikalų patikėti kažkam kitam, labiau patyrusiam. Nes jis juk vis dar vaikas, kuriam lagaminą kelionei suruošia mama. Taigi šioje jusotoje išvystame ir asmeninę dramą, pasirinkimų ir dvejonių etapus ar liūdesį dėl Tonio Starko netekties. Tad toks veikėjas mus priverčia su juo labiau susitapatinti ir viską išgyventi drauge. Žinoma, tai tik dar labiau įtraukia į pasakojamą istoriją, kuri yra vykusi, nors iš pažiūros ir ganėtinai paprasta: kompanija nusprendžia per atostogas pakeliauti Europoje.

Gera bendra filmo atmosfera, labai daug vykusių ir subtiliai pateiktų humoro elementų…

Kas jau prakalbome apie kelionę, tai šis istorijos pasakojimo sprendimas labai vykęs. Linskmos, charizmatiškos ir pilnai nenuspėjams šutvės ekskursija į Europą, argi ne puiku? Visą laiką stebėdamas filmą spėliojau kokią šalį visa kompanija aplankys toliau ir kaip viskas klostysis, kas toje šalyje nutiks ir koks likimas ten laukia. O viskas buvo visai kitaip nei tikėjausi ir tai žinoma darė istoriją nenuspėjamą, įtraukiančia ir įdomią. Gera bendra filmo atmosfera, labai daug vykusių ir subtiliai pateiktų humoro elementų, tobulas garso takelis, nepriekaištinga aktorių vaidyba, o siužetas kaip ir minėjau – tikrai geras. Kas buvo blogai? Gal kai kur trūko kažkokios logikos veikėjų elgsenoje, pasirinkimuose ar techniniuose dalykuose, kaip kad dėl visų tų dronų ir… Na nesigilinkime, juk tai ne taip jau ir svarbu ir gal viskam yra kažkoks paaiškinimas. O jei jo ir nėra, tai ir tebūnie. Dėl to filmas netapo blogu ir tik smagiau ieškoti įvairių detalių, jas pastebėti ir analizuoti, užduodant sau ir kitiems įvairius klausimus. Visumoje tai labai vykęs ir tipiškas vasaros filmas. Tipiškas tuo, kad tinkamas ir atitinkantis vasaros nuotaiką, toks filmas, kuris vėliau primins būtent šią vasarą.

Kas dėl aktorių, buvo visai įdomu, kiek keista ir gal kiek netikėta šiame filme matyti Jake Gyllenhaal. Tačiau jis jau yra profesionalas ir gal jau kažkokia kino legenda. Gal ir ne tokia legenda kaip Samuel L. Jackson, kurį matyti bet kokiame filme yra labai, labai smagu. Angourie Rice ir Jacob Batalon vienmečiai aktoriai ir juos stebėti visoje istorijoje, jų tandemą ir visus bendrus nuotykius, beprotiškai smagu ir juokinga. O štai Zendaya išlaiko savo subtilumą iki pat pabaigos. Jos veide pamatyti šypseną gana sunku. Puikus vaidmuo! Tom Holland savo super herojų suvaidina žmogiškai, tikroviškai ir natūraliai. Kiti aktoriai, kaip Jon Favreau ar J.B. Smoove, kartkartėmis pasirodantys ekrane, savo užduotį atliko taipogi gerai, buvo įdomūs ir savaip juokingi. Epizodiškai juostoje pasirodę Numan Acar ir Jorge Lendeborg Jr. iškart pasirodė kažkur jau labai matyti ir pažįstami. Pastaris iš filmo „Kamanė“. Kitiems aktoriams taip pat galima išsakyti įvairių pagyrų, kitaip tariant – viskas buvo gerai.

Visumoje filmas vasariškai puikus, įtraukiantis, nenuspėjamas, turintis daugybę juoką ir geras emocijas sukeliančių elementų. Vertinimas 9.5 iš 10.

Žymos