Įtraukiantis, įdomus, dažnai nenuspėjamas. Taip būtų galima apibūdinti šį F1 filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka mums jau iš tikrai pakankamai senstelėjusių laikų gerai žinomas aktorius – Bredas Pitas. Taip, taip, net nereikia vardinti kokią kino kelionę su juo esame patyrę, o moteriškoji žiūrovių pusė vis dar žavisi jo vyrišku patrauklumu. Ir tada taip ir gaunasi, kad vieni žiūrovai vyrai – atėjo pažiūrėti vyriško filmo apie lenktynes, kiti žiūrovai, tiksliau žiūrovės, moterys – atėjo pažiūrėti į Bredą. Na gerai gal kažkurios dar atėjo ir dėl Javier Bardem ar gal net ir dėl Damson Idris. Na tik jūs ir žinote kuo šis filmas patraukė jūsų dėmesį, gal visiškai kiti dalykai.
O gal kaip mes nieko nežinojome, nebuvome susidarę išankstinės nuomonės ir t.t. Prieš einant nesitikėjome kažko labai daug, bet… Filmas geras, labai geras. Na tikrai turi kažkokį kabliuką, kas sudomina, jis turi ir veiksmą ir komediją ir dramą, santykius, romantiką, intrigą. Pilnas komplektas to, ko dažniausiai reikia žiūrovui. To, ko žiūrovas ir ateina gauti. Jis kažkuo kitoks, tai nėra kaip daugelis filmų, kurie vyksta pagal tas pačias gaires. Gal tik šiek tiek priminė filmo Gran Turismo koncepciją, pagal tai pagal kokias tendencijas vystosi siužetas. Bet tai tik maža mintis užgimusi galvoje, kuri keletą sekundžių nedavė ramybės, ar tik šio filmo iš dalies, na bent iš labai mažos dalies, neįkvėpė būtent minėtasis Gran Turismo. O jei ir taip, tai tikrai nenukopijavo. Kaip ten buvo, nesužinosim. O ir būti įkvėptam kažko kito ar pasiskolinti dalelę gal ir nėra taip jau ir blogai?
Istorija nors ir nenagrinėja pačių asmenybių ir į jas labai nesigilino, tačiau pačią filmo idėją papasakojo sudominančiai. Nuolat teko nusivilti, ne ne dėl blogo kino, o dėl to kai tu tikiesi kažko, kažkokio siužeto vingio, sėkmės ar dar kažko ir veikėjam vis nepavyksta. Tai suteikė tikrų emocijų ir tikroviškumo, kai kaip ir tikrame gyvenime, niekas nevyksta vien sklandžiai. Dar tai sukūrė nenuspėjamumo jausmą. O tai jau gerai. Kuomet mes nežinome kaip viskas susiklostys eigoje.
Tiesa pačių veikėjų tarpusavio santykiai kiek erzino, jie buvo ir įdomūs ir kartu neišbaigti. Rodos kažkas kabinosi, kabinosi ir neužsikabino. Buvo ir romantikos, buvo ir bičiuliavimosi, buvo ir pykčių. Bet tai taip ir nuėjo tarsi į niekur. Tai kiek erzina. Ir čia turbūt bene vienintelė filmo spraga, jei galima taip tai pavadinti.
Vaizdai filme tikrai įspūdingi, išdirbti, prikaustantys dėmesį. Daug įtraukiančių, įdomiai atvaizduotų ir veiksmo kupinų situacijų. Vaizdus kokybiškai papildė garso efektai, kuriems tikrai netrūko erdvinio garso, žemų dažnių, virpinančių patogias kino salės kėdės. O ir skambanti muzika, nors ir neįstrigo ilgam, bet tuo metu labai tiko ar kažkuriuo metu norėjosi kai kuriuos muzikinius kūrinius net ir dainuoti. Kažkuri daina net skambėjo galvoje iškart po filmo. Žiūrint filmą supranti, kad garso takelis tikrai puikiai parinktas, tačiau ilgam kažkodėl jis neįsimena.
Bredas Pitas tikrai pasirodė gerai. Ir nors jo atliekamas vaidmuo nebuvo kažkas ko iš jo galėtum nesitikėti. Bet šiuo atveju visa jo vaidyba labai tiko ir patiko. Jis turi savo charizmą, turi savitą ramybę, charakterį, manierą. Susižiūri labai smagiai. Kiti aktoriai smarkiai neišsiskyrė, nors ir buvo gerai žinomų veidų. Na bet jie viską padarė taip pat pakankamai gerai.
„
vertas dėmesio kūrinys.
Visumoje likome patenkinti kokybišku istorijos, jos pasakojimo stiliaus, puikaus bei kokybiško vaizdų ir garsų derinio. Buvo nemažai parodyta lenktynių strategijos idėjų bei dramų derinio. Pavykęs ir vertas dėmesio kūrinys.
Vertinimas 9 iš 10.