Kaip skelbia kino anonsas, jog tai karščiausias metų filmas. Ar tai tiesa? Hm, reikia pagalvoti. Na bent jau aš nepamenu nieko panašaus, bent jau ne šaiais metais. O gaila ir nesuprantama, ar tam nėra paklausos ar tiesiog nemokama tokių filmų sukurti taip, kad jie taptų tikrai labai įtraukiantys, populiarūs ir nuneštų stogą. Apskritai po filmo „Eskortės“, nieko karštesnio kino teatrų ekranuose taip ir neteko matyti. Ar šis filmas gali vadintis apskritai karštu? ir taip ir ne, bet panagrinėkime nuo pradžių…
Istorija mus supažindina su jauna, mielai žavia, kiek liūdnoka mergina, vardu Andželika. Pastaroji nevartoja alkoholio, veganiškai maitinasi, nerūko ir visa tai kažkodėl susiejama ir tampa pajuokos obejktu, neva tai trukdo jai atsipalaiduoti. Jei tai gavosi netyčia, bet vis tiek gavosi. Tai labai klaidinanti žinutė žiūrovui, nes realybėje šie dalykai netrukdo būti laimingu, aistringu, o net priešingai, tam padeda.
Andželika pasimetusi, ji turi santuoką, laikosi ištikimybės ir sau duotų įžadų. O nepasiekiama mergina visada saldesnė tipiniam „lovelasui“. Čia prasideda žaidimai, ir vėl gi netrūksta patyčių, kurios visų toleruojamos ir net pati pagrindinė veikėja leidžia toms patyčioms vykti. Taip ji pasimetusi, ne visai laimingoje santuokoje, kuriose jai trūksta dėmesio, aistros. Bet leistis dėl būti pajuokos objektu, kiek keista. Keistas ir jos geriausios draugės elgesys, kuri leidžia tam vykti. Šioje situacijoje siužetas kiek erzina, nes suteikia nenatūralumo. Bet kartu erzina ir tiek, jog įdomu kas bus. Įdomu laimės protas, širdis, o gal koks trečias dalykas, kaip aistra, kuri nepavaldi nei tam nei tam. Ir nors ir galima nuspėti kas bus, kaip viskas bus konkrečiai išlaikoma intriga.
Filmo kokybė tarsi važiavimas kalneliais, vienur viskas tikrai neblogai, skaniai, įdomiai pateikta, kitur viskas lėkšta, pigu ir nuobodu. Nuolat galvoji kodėl taip vyksta, galvoji apie poelgius, pasirinkimus, situacijas, pasakytus žodžius. Dažnu atveju lieki su klaustuku kodėl? Ir nors kai kuriuos pasirinkimus galima suprasti, visumoje viskas ganėtinai savotiška. Ir tas jausmas nepalieka iki pabaigos, o pabaigoje lieki su dar vienu klaustuku, viskas? Tai taip? Vienam paskaius ne, eini pas kitą? Svarbiausia, jog lieki savimi? Ar tokia filmo mintis? Ar tokią idėją jis neša? Ką mums norėjo pasakyti? Ech tas moters pasaulis, painus, jos emocijos jai pačiai dažnai kaip labirintas. Taip jaučiasi ir žiūrovas. Tačiau kaip žiūrovą ta painiava net kažkiek erzina. Ji tokia savotiškai nenatūrali. O gal kaltas aktorių darbas?
Na apie vaidyba, tai ji vidutinė. Filmas ganetinai paprastas, turintis Latviškos nuotaikos, o pastarosios kalbos filme ganėtinai nemažai. Galima puse šypsenos šypsotis išgirdus mums kažkiek suprantamus, juokingai skambančius, kaimyninės šalies kalbos žodžius. Na bet grįžkime prie aktorių. Merginos simpatiškos, keletas scenų tikrai skoningai erotiškos, drąsios ir atrodo gerai. Tačiau eoritiniu filmu tai vadinti nežinau ar galima. Reikia, bet ar galima, tai ne visai. To nėra daug. O vietomis rodomas tik žmogaus veidas, su per ilgai užtęstomis aimanavimo scenomis. Na kompleksuotam žiūrovui tiek jau gali ir užtekti ar net būti per daug. Bet iš esmės vietoj to trūksta geros, skoningos erotikos, aistros, viso jaudulio ir emocijų komplekto, tortuko, vyšnaitės ant jo. Et rodos tuoj tuo ir ne. Vat ne.
„
Nesvarbu su kuo, svarbu būti savimi
Visumoje mintis gera. Apie tai, kad ar būti ištikimu kitiems, visuomenės normoms, draugei ar daryti tai ko nori, net nesvarbu su kuo, svarbu būti savimi, nesvarbu vyras ar meilužis, svarbu gauti tai ko labiausiai trokšti. Išsilaisvinimas iš rėmų, ribų, nebijojimas vadintis paleistuve, vulgare, kekše ir t.t. Ir tame yra tiesos. Kaip pasakoma filme, jog paleistuvės patiria daugiau malonumo, tad būti jomis yra gerai. Ir tai tiesa. Ką palaikyti, kurioje pusėje būti, jau jūsų moralės ir principų perlipimo esmė ir pasirinkimas. Tačiau filmas tai aiškiai pasako. Smerksi ar prisijungsi? Taip skelbia pats filmo viršelis. Būsi gera mergaitė, bet nelaiminga, ar bloga, smerkiama, bet laiminga, nemeluojanti bent jau sau ir gaunanti tai ko trokšti, kur veda aistra. Taip tai praslienkia su daugeliu taisyklių ar religinių nuostatų. Bet ar reikia to laikytis ar reikia spjauti į viską ir tiesiog būti paleistuve? Čia paliksiu jums pasirinkti patiems (ir beje paskutinis psirinkimas nėra smerktinas ar blogas, jis gal net geriausias). O filmas tuos klausimus užduoda nuolat ir pabaigoje atsako. Ir taip, kai kuriems žmonėms aistra ir malonumai pirmoje vietoje!
Vertinimas 8 iš 10.