Pradėkim nuo pradžių… Visų pirma tai juk Juros periodo pasaulis! Tų pasaulių ir parkų buvo tiek, kad taip greitai iš atminties net ir neitų pasakyti kiek. Nostalgiją kelia prisiminimai apie juos, apie įvairius gyvenimo laikotarpius, kuomet šie filmai išvydo pasaulį, kaip tai intrigavo, koks buvo jausmas, kaip kūnu bėgiojo šiurpai, o širdis imdavo plakti greičiau. Taip aš čia vis dar apie filmus. Ir čia atsiduri situacijoje, kai žiūri, nes visas ankstesnes dalis iki šiol matei ir tarsi skaitaisi kaip ir gerbėjas, ar kaip? Na taip, taip vien tas dinozauro logotipas jau sukelia kažkokias emocijas ir vidinius šiurpulius, turi jis kažkokios intrigos, paslapties. Na asmeniškai aš, tiesiog negaliu nepamatyti šių filmų ir visai nesvarbu, kad kai kurie, ne patys geriausi ar kažko juose pritrūksta… Na bet ir ne blogiau. Ši serija bendrąją prasme yra vykusi.

Ar pritrūko kažko ir šį kartą? Na kaip čia jums pasakius… Taip. O gaila. Nauja era, nauja pradžia, nauji veidai, rodos tiek potencialo ir va čia kaip super pica, su ne tais prieskoniais, na negali sakyti, kad šedevras, nors ir esi iki išprotėjimo picų fanas. Beje toks ir esu. Bet ne apie tai čia mes. Apie ką? Ak taip apie dinozaurus, juk jiems negali likti abejingas. Gali juos mėgti, gali nemėgti, gali žavėtis arba jų bijoti. Na bet likti abejingu galimai nepavyks. Tai kaip gi nepamatyti filmo apie dinozaurus, bent jau iš dalies apie juos, bent jau kažkiek apie tuos dinozaurus, prie kurių esame pratę. Nes va šįkart kažkodėl jie mutavę. Ir apie tai ankstesnėse dalyse nebuvo kalbama. Apskritai senosios dalys niekaip nesusijusios su naująja, tai tarsi atskiras paralelinis pasaulis. O gaila, nes juk iki šiol viskas buvo susiję, net Juros periodo pasaulis, buvo susijęs su Juros periodo parku. Buvo gera ir nostalgiška matyti ankstesnių dalių veikėjus. Kaip senesni veikėjai persipina su naujais ir kaip nuosekliai ir sklandžiai juos pakeičia.

O dabar turim kažką naujo, iš niekur, kažką kas kalba apie naują pradžią ir galimai naujas, kitas tos pradžios dalis. Štai mes ir vėl pradžioje…
Na gerai, pradžia tai pradžia, bet kodėl ir kokiu tikslu tie visi juostos veikėjai stačia galva neria į mirtį? Dėl pinigų pasakysite. Na gerai, bet jie net nesumirksi ir gana lengvai sutinka su pagrindiniu pasiūlymu, kai tikimybė mirti beveik šimtaprocentinė. Aplink žmonės žūva ir žūva ne paprastai, o tikrai žiauriai ir sukrečiančiai ir niekam nekyla nei panikos priepuolis, nepasireiškia nei kažkokia liūdesio forma, visiškai nieko! Tarpusavio dialogai taip pat tokie neišbaigti, nuobodoki. Jau atrodo kažkur veda, kažkoks potencialas ir va visgi ne.

Ko filmui netrūksta, tai veiksmas ir įtampa. Ji yra beveik visada ir net kai tai prasilenkia su logika. Na kokio velnio reikia judinti tą geltoną valtį ar plaustą, kai šalia tau, vos ne prie pat, kvėpuoja didžiulis plėšrusis dinozauras. Visi lyg niekur nieko rizikuoja savo, o blogiausia, kad ir vaikų gyvybėmis. Ir tai bandoma pateikti kaip normą. Na ne, brolyčiai, nepraeis. Žiūrovas dabar išrankus, jis viską mato, pastebi, girdi, atjaučia. Erzina, kai filmas pamina logik1 vien dėl įtampos. Tai susižiūri bukai ir nesvarbu, kad mes suprantam, jog tai tik filmas ir taip kaip ir turi būti, jog tyčia veikėjas kišą galvą liūtui į nasrus, kad žiūrovas jaustų baimę ir įtampą. Na bet ne, norisi žmogiškumo, natūralumo, tikro mąstymo, tikrų poelgių ar bent jau, kad tai vyktų, bent jau kartais. Dabar veikėjai išvien rizikuoja, nepasveria tų rizikų ir tiesiog daro viską gana padrikai, kas tik papuola.

Na gerai, veiksmo, siaubo yra. Nėra įtraukiančių dialogų, nuspėjamumas kai kur itin akivaizdus, ar net klasiškas, tik kai kur gali sudvejoti ir neatspėti. Brutalumo mėgėjams yra kur numalšinti savo nenormalų poreikį, humoro trūksta, sintezės tarp visų šių dalykų nelabai yra. Ji išvis kažkur pamesta. Vietomis pasijauti, jog žiūri senesnį filmą, nes vizualiai pateikta labai netikroviškai ir netikinamai. Gerai, kad ne visur.

Galiausiai aš nežinau ką ir galvoti. Atrodo, jog filmas patiko, bet kartu dar atrodo, kad jis nėra pakankamai geras. Tada galvoju kodėl jis visgi patiko? Patiko, kad nebuvo nuobodu, veiksmas įtraukė, įtampos buvo, dinozaurai atrodė labai gerai ar bent jau neblogai. Tad kaip veiksmo filmas jis ir susižiūrėjo. Bet va kitų dedamųjų neišbaigė ir jos prie viso to gerumo, nepritapo, buvo svetimos. Dėlionė buvo su pamestomis detalėmis. Ir tada širdyje tokia tuštuma. Negana to kad iš mūsų atėmė senuosius veikėjus, tai dar ir nauji buvo tokie nei šiokie nei tokie.

„

Kažkaip gali ir užsimiršti kokiame filme esi.

Na gerai keletas visai nieko, gavome net ir pačią Scarlett Johansson. Čia buvo gudrus kūrėjų manevras, kaip paimti vyšnaitę nuo torto ir numesti alkaniems smaližiams. Na bet kas iš to? Jos kaip personažo dalyvavimas visumoje buvo kažkoks neaiškus, tada gavome Maršalą Ali, kuris man asocijavosi su „Žaliąja knyga“, negalėjau to nematyti. Bet tai tikrai geras aktorius, turintis savo charizmą, suteikiantis kino juostai savito smagumo. Na o Rupert Friend gavo tokio gero blogiuko personažą, kuris jam tiko ir gavosi gerai. Tik kažkuo jis man visą filmą priminė Orlando Blumą. Ar ir jums taip? O jo bandymas bėgti automobiliu buvo taip pat klasika, kaip pirmosios Juros periodo parko dalies veikėjui. Tokios vietos visiška klasika. Na buvo ir dar keletas, pavyzdžiui Edas Skreinas, na sakykit vėl ką norit, Transporteris ir tiek (ar Visgi Sostų karai?). Bet ką aš čia apie tai, kas ką primena… Nors ir negaliu išmesti iš galvos. Hm, galvoju, tiesiog įdomūs aktoriai vienoje vietoje, viename filme, vienoje istorijoje.
Savita visa aktorių rinktinė. Bandyta kažką kviesti, strateguoti, gavosi komanda, kuri tarpusavyje chemijos neturėjo. Ai vos ne pamiršau, kaip gi čia liko nuošaly Jonathan Bailey. Va jo personažas buvo toks tipinis vaidmuo, kuris tiktų tokiems filmams kaip: „Indiana Džounsas“, „Mumija“, „Transformeriai“, na ir Juros periodo pasauliui tikrai labai tiko. Ar čia viskas dėl tų jo akinių? Juokauju. Visi kiti buvo neblogi. Bet kaip ir sakiau nieko tokio labai jau vau. Gal prie nusivylimo prisideda, kad tai nauji veidai, veidai iš niekur, apie nieką, neaišku kodėl, be tarpusavio istorijos, ryšio, chemijos… Juos tiesiog pridengia garsus ir skambus filmo pavadinimas. Kitaip tai būtų visai šiaip sau filmas, gal net filmas nesulaukiantis bent vidutinio dėmesio.

Ar aš kažką pamiršau? Vietomis garso takelis skambėjo tikrai neblogai, nebuvo apsieita be klasikinės melodijos, kas priminė jog visgi žiūrime Juros periodo pasaulį, nes dėl tų naujų veidų kažkaip gali ir užsimiršti kokiame filme esi. Tik J. Bailey savo personažu primena kur esame. Na ir vėl aš apie jį.

Tad mąstau ar tos naujovės gerai, ar visgi ne. Gal reikia sulaukti naujesnių dalių ir tik tada vertinti. Na bet vertinu juk tai ką mačiau, kaip atskirą kino filmą, kuris vienu metu ir geras ir ne visai.

Vertinimas 8 iš 10.