„Bohemijos Rapsodija“ – tai įkvepiants, priverčiantis susimąstyti biografinis filmas, apie legendinę britų roko grupę „Queen“ bei jos išskirtinį, visus standratus laužantį vokalistą – Fredį Merkurį. Pastarojo akimis, kino juostoje galime šiek tiek prisiliesti prie visos grupės istorijos, užkulsių, tarpusavio nesutarimų, šeimyninio gyvenimo, įvairių gyvenimo tarpsnių, kuomet buvo ir pakilimų ir nuopolių. Žinant jog viskas vyko kažkada realiai, tai tik dar labiau sustiprina įspūdžius, o vietomis pateikiamos emociškai išpildytos situacijos – gali priversti net išspausti ašarą. Būtent emocija tokiuose filmuose labai svarbu. Nes biografija, tiesiog biografija, be jausmo ir dramos – neįdomi. Gerai jog realybė tinkama filmo kūrimui, todėl stebėti ją tokią, kokia yra – tokiu atveju tikrai be galo įdomu, įtraukia ir paliečia kažką viduje.
Nesvarbu esi jaunas ar senstelėjęs, grupės gerbėjas ar ne, tačiau filmą verta pamatyti ir dėl to, jog tai tiesiog geras filmas. Tačiau žinant, jog tai praeito amžiaus muzikos grupė – salėje apstu būtent vyresnio amžiaus žiūrovų. Kas iš tikrųjų netikėta ir kiek neįprasta. Nes mes juk įpratę žiūrėti filmus jaunimo apsuptyje. O būtent pastarajam vertėtų susipažinti su tuo, kas yra labai svarbi muzikos istorijos dalis ir kas galbūt įkvepia šių dienų muzikantus.
Gerai jog šį filmą lydėję kūrybiniai nesklandumai ir ilgi laukimo metai, visgi baigėsi ir gerbėjai pagaliau galėjo išvysti ilgai, tikrai labai ilgai lauktą, „Bohemijos Rapsodija“.
Filmas savo siužete kai kur šiek tiek mėto žiūovą nuo vienų įvykių, prie kitų, kai kuriuos praleidžia prabėgomis, ties kai kuriais apsistoja ilgėliau ir labiau detalizuoja. Tam tikrose vietsoe pritrūksta detalesnio pasakojimo ar visų jų apjungimo ir galiausiai jauti tarsi kulminacija yra atomazgoje. Tas kiek suglumina, bet nenuvilia. Filmas baigiasi, o jautiesi gavęs tik pusę deserto. O gal tai ir dėl to, jog filmas toks geras, kad net nepajunti kaip prabėgo laikas. Tačiau pabaigoje visgi liūdna. Galbūt dėl Fredžio lemties ir dar dėl to, jog tokios grupės sudėties (pilnos sudėties), kokia rodoma šioje juostoje – niekada neišvysime. „Queen“ koncerte teko matyti tik Fredžio Merkurio projekciją, žinoma daug dėmesio buvo skiriama jo atminimui, o šiais laikais jį keičia Adam Lambert, kuris beje turi šarmo, tačiau šiandien mes ne apie tai.
Šiame pasakojime pritrūksta pažvelgimo į viską kitų grupės narių akimis. Ir taip, nors juosta ir koncentruojasi į patį Fredį, tačiau „Queen“ visgi buvo ir yra grupė, tad kitų narių stipresnis įtraukimas siužete būtų buvęs sveikintinas. Tačiau visgi akcentuojamas išskirtiniausias ir labiausiai išsišokantis grupės narys, kurio vaideminiui atlikti (tikrai sudėtingam vaidmeniui) buvo pakviestas aktorius Rami Malek. Tad jam teko atlikti labai išskirtinį ir įdomu vaidmenį, įkūnyti tikrai neeilinę asmenybę. O toji asmenybė vaizduojama kaip vienišiaus, nesuprasto, atstumto nepritapėlio asmeninė drama bei egzitencija to meto visuomenėje. Iš pradžių jį matome kaip paprastą visuomenės narį, vėliau kaip garsenybę. Tai galimybė suprasti tokį žmogų, jo poelgius ir nebūtinai pateisinamus poelgius.
Taigi greta muzikinio filmo, turime ir vieno asmens egistencinę dramą, kurią nejučomis imame analizuoti ir bandyti perprasti.
„
Tai tiesiog įdomi istorija, su kuria verta susipažinti.
Puiku kai aktoriai vaidina gerai ir išpildo jiems patikėtus vaidmenis. Puiku, kad gali bent porai valandų pažvelgti į visą šią istoriją ir patikėti jog esi to dalis bei gali iš arti dalyvauti ir susipažinti su Frežio Merkurio realybe. Filmą vainikuoja nei kiek neprailgstantis ir jausmus virpinantis grupės pasirodymas Vemblio stadione, 1985 metais. Tai stebėti tikrai smagu ir Rami Malek tik dar kartą parodo kaip puikiai jis vaidina jam patikėtą vaidmenį. O ar išvis reikia analizuoti garso takelį? Turbūt nereikia. Čia žinoma saikingai, vietoje ir laiku skamba „Queen“ hitai, o fimui pasibaigus dar galima susipžinti su realiomis fotografijomis bei pakalausyti „The Show Must Go On“. Ir galiausiai tai nei koks pigus miuziklas ar koncertas, tad nei dainuoti nei niūniuoti čia nereikia. Tai tiesiog įdomi istorija, su kuria verta susipažinti. O tai jog kai kurie faktai kiek ir prasilenkia su realybe – praleisime pro pirštus.
Ir apie ką mes čia? „Does anybody know what we are living for?“, „Why can’t we give love that one more chance?“. Apskritai kalbėti ar rašyti apie šią grupę ar filmą yra ganėtinai sunku. Nesinori jog tai skambėtų banaliai, nesinori ir daugiažodžiauti. Visi puikiai žino jų dainas ir net tie, kurie sako jog nežino, visgi tikrai žino. Jų dainos gyvos ir šiandien ir atgyja įvairiose terpėse, kad ir kompiuteriniuose žaidimuose, kaip garso takelis. Ir kodėl gi ne? Grupės „Queen“ dainos yra labai geros, juk ne veltui jie turėjo minias gerbėjų ir tai buvo tikrai ne vien dėl išskirtinės išvaizdos ar manierų pagrindinio vokalisto. Kitaip tariant viskam nupasakoti pritrūktų žodžių. Verčiau tiesiog pažiūrėkite filmą.
„You had your time, you had the power“
Vertinimas: 9 iš 10.