Įdomu, kai ši, viena sėkmingiauių ir klasika tapusių franšizių tęsiasi. Kuriami nauji, savaip vis geresni filmai, o į sales ateina žiūrovai, nuo pačių mažiausių iki kiek garbesnio amžiaus. Kodėl šie filmai savaip geresni? Visgi technologijos ir galimybės sukurti filmą tobulėja, o ir patys kūrėjai mokosi iš klaidų, progresuoja ir įgyja patirties. Tai juntamai pastebima. O tai žinoma yra gerai. Visgi ar šis filmas vertas šios franšizės vardo ir ar vertas vadintis šios klasikos tęsiniu?
Apie viską nuo pradžių. Pirmiausia, tai nemačiusiems ankstesnės, 2015 m. išleistos dalies, gali kilti šiokių tokių klausimų ar neaiškumų, tačiau tai kartu yra ir atskira istorija, kurią galima žiūrėti net ir nemačius visų keturių ansktesnių dalių ir net nežinant kas gi tas „Juros periodo parkas“. Greičiausiai tie kurie nematė, tikrai susidomės ir po šio filmo norės pažiūrėti ir ankstesnes dalis. Atbuline data žiūrėti filmus, kartais būna savotiškai netgi smagu.
Kalbant konkrečiai apie šią dalį, tai kaip ir minėjau, ji patobulėjo: vaizdo ir garso efektai įspūdingi ir tokie kokie ir turi būti, tokie kokių ir norime iš tokių filmų. Nors siužetą ir galime nuspėti ar maždaug bent jau nujausti jo pagrindinius niuansus, tačiau į tokius filmus visgi einame pasimėgauti vaizdais ir garsais, o sėdėdami užsidėję 3D aknius, tuos efektus pajaučiame dar labiau. Dėl to juk ir verta eiti į kino sales ir filmus pajausti visu šimtu procentų.
Kurti filmus, kur istorija plėtojama saloje yra gudru ir gana madinga. Kaip pavyzdys, tekie filmai, kaip „Kapų plėšikė Lara Kroft“, „Nuostabioji moteris“, „Kongas: Kaukolės sala“ ir žinoma ankstesni „Juros periodo“ filmai rėmėsi panašiais principais. Tai pačią istoriją įpareigoja laikytis tam tikrų niuansų. Kaip, kad veikėjai negali paprastai išeiti iš esamos teritorijos, todėl turi suktis iš esamos padėties prisitaikydami prie esamų sąlygų. Be kita ko, salos visada paslaptingos, atskirtos ir turinčios savitą pasaulį bei nusistovėjusią tvarką. Tai žinoma suteikia filmui intrigos prieskonių.
Tiesa šįkart kūrėjai kai ką nutylėjo ir būtent ką galime pamatyti tik atėję pažiūrėti filmo. Juk nemanote, kad aš tai jums pasakysiu?
Aktoriai, na trumpai kalbant, tai jie nuostabūs. Vien išvysti James Cromwell šiame filme yra puiku. O Chris Pratt ir Bryce Dallas Howard duetas labai mielas širdžiai. Jie tokie savi ir šaunūs. Ir išvis ar kamnors gali nepatikti Chris Pratt? Su šiuo aktoriumi tiesiog nėra blogų filmų. Be kita ko tiek mažoji mergaitė (aktorė Isabella Sermon), tiek kiti antraplaniai aktoriai, kaip Daniella Pineda ir Justice Smith ekrane pasirodo taip pat labai šauniai.
Žinodami kur einame ir ko einame, žinodami jog siužetas kiek nuspėjamas, o kai kurie vikėjų veiksmai ar pasirinkimai būna keistoki ar absurdiški, tačiau tia juk filmas. Jis toks tam, kad būtų įdomesnis ir prikaustytų mūsų dėmesį. Tačiau eidami ne vien dėl to ir tai atmetę, visą kitą galime vertinti aukščiausiais balais. Aktoriai, vaizdas, garsas – tai puikus ir įtempto siužeto, nuotykų ir veiksmo kupinas filmas, kurį tiesiog įdomu ir smagu žiūrėti. Dar mus nustebins kiek netikėta ir klausimų ateities filmams kelianti pabaiga. Netrūko šioje kno juostoje ir humoro, buvo galima nubraukti ir vieną kitą ašarą. Tad emocijų pasikrausime su kaupu. O taip praleistas vienas vasaros vakaras tikrai yra prasmingas. O tokiais įsūdžiais pasidalinti dar ir su gera kompanija – yra išvis super. Ar žiūrėtume antrą kartą? Taip.
Vertiname 9 iš 10.