Kostiuminė, istorinė, biografinė drama „Marija, Škotijos karalienė“ demonstruoja fantastišką aktorių Saoirse Ronan ir Margot Robbie talentą ir priverčia persikelti į laikus, kuomet viešpatavo vyrai, tad moterims turėti žodžio teisę, o juo labiau vadovauti – buvo labai sunku. Dalinai dėl to, tai filmo scenarijui tampa tik pliusu, kadangi tai, kaip dramai, tik privalumas.
Marija Stiuart (akt. Saoirse Ronan), po Pranciškaus II mirties, grįžta kraliauti į Škotiją, tuo pačiu pretenduodama į jai teisėtai priklausantį Anglijos karalienės sostą, kuriame tuo metu karaliauja Elžbieta I (akt. Margot Robbie). Pastaroji kiek principinga, karštakošė, besivadovajaunti moto video et taceo („matau ir tyliu“). Todėl dažnai leidžia sprendimus priimti savo patarėjams ir praleidžianti pro pirštu tai ko nenori girdėti. Štai Marija – tam tikra prasmė visiška jos priešingybė, siekianti taikos ir nepasiduodanti nei savo patarėjų, nei apskritai kitų vyrų įtakai bei bandanti susikalbėti su Elžbieta I, kuri jos pasiakymus ignoruoja ir įtarinėja ją klasta. Klastos ir sąmokslų šiame filme tikrai netrūksta ir nors besidomintys istorija ir gali numanyti patį siužetą ir jo eigą – jį stebėti visvien labai įdomu. Nors tai ir nėra „lengvas kąsnelis“ žiūrovui.
Nepaisant visų politinių, strategiškai naudingų aspektų, didžiąją dalį netiesioginiam šių dviejų damų ir valdomų karalysčių nesutarimui, pakiša religija, kuria, kaip pretekstu, kuomet neavyskta kiti strategianiai sąmokslai ir pasinaudoja patarėjai, siekiantys sukelti politinį karą ir susilpninti Marijos įtaką Anglijai ir pačioje Škotijoje.
Apskritai filmas labai akivizdžiai parodo kaip jau nuo senų laikų religijos supriešindavo skirtingų pažiūrų žmones ir kaip jos įtakojo pačius žiauriausius veiksmus, vien todėl, kad tiki kitkuo nei tavo priešai. Tai viso „purvo“ priežastis, kurį deja iki šių dienų garbina ir šiuolaikiniai žmonės, taip pateisindami visus tuos žiaurumus, susiskaldymą ir neteisybę. Tačiau žinoma, kai kam taip lengviau pateisinti savo veiksmus, pavyzdžiui pradėjus karą, teigti jog tai „Dievo valia“, „to nori Dievas“ ir visa visuomenė tiesiog nusiramina, tari taip ir turėtų būti. Tikriausiai dėl to visuomenės kontroliavimo – religijos gajos dar ir šiomis dienomis, kai rodos žmogus jau seniai turėjo išsislaisvinti iš tos primestos netiesos, kuri jį kontroliuoja ir tampo kaip lėlę už virvučių, padaro neveiksnų ir nedarantį sprendimų, deja…
Tiesą sakant pažiūrėjus filmą – religijos imi nekęsti dar labiau ir darosi liūdna, kiek nekaltų žmonių buvo suprasti klaidingai ar žuvo vien dėl to, jog išpažino kitokį tikėjimą, kurį nevalingai gavo iš savo giminės. Niekam netiko ir Marijos noras leisti laisvai rinktis bet kurį tikėjimą ir taip susivienyti ir pasiekti taiką. Žinoma, juk laisva ir laisvai besirenkanti visuomenė nėra naudinga valdantiesiems, jiem reikia marionečių, lengvai „kramtančių“ kas teigiama ir liepiama, be jokio pasipriešinimo.
Ne veltui filmas turi „N-16“ cenzą, nes filme nors viskas ir rodoma gana subtiliai, pridengiami atviresni vaizdai sužaidžiant su kamera, visgi rodomi gana žiaurūs žudymai, meilės scenos ir visiškai nevengiama kalbėti apie tai, kas skirta jau suaugusiems ir brandiems žmonėms. Filmo visuma tikrai gali daryti neigiamą poveikį jauneisiems žiūrovams, nepaisant to kiek daug jie jau ir taip žino. Tiesiog filmas ganėtinai emociškai sunkus ir visų tų dalykų sintezė yra skirta brandžiam žiūrovui. Ir tikrai ši juosta priverčia susimąstyti, sukelia įvairius jausmus bei mintis, jauti didelę neteisybę ir bejėgiškumą ir pajauti koks purvinas dalykas yra religija ir ja besinaudonatys žmonės. O Tu tegali viską stebėti iš šono. Juosta naudinga kaip istorinis filmas, kuris padeda suprasti kaip ir kodėl viskas vyko, suprasti visos tos neteisybės priežastis ir tikėtina padėti atsirinkti kaip elgtis dabartyje.
Žinoma kita filmo pusė ir yra pats filmas, kuris gali būti geras arba ne, jau vien dėl aktorių, jų sukuriamos atmosferos, kostiumų, vizaulinio aplinkos pateikimo bei garso takelio. Ir visa tai šįkart pavyko ir žiūrėjosi labai gerai. Detalėmis buvo pasirūpinta, tad atmosfera atitiko savo laikmetį, o į pačias smulkiausias detales ir nebuvo gilinamasi, nes viską užgožė pats pasakojimas ir veiksmas vysktantis ekrane, kuomet apie pačias didžiausias smulkmenas net ir nebesusimąstai. Visgi apranga, visi tie kostiumai – buvo ganėtinai įspūdingi ir kokybiškai pateikti. Visa visuma derėjo tarpusavyje ir tai galima tik pagirti.
Grįžtant prie aktorių, tai Margot Robbie vaidmuo kiek netikėtas, tačiau jį ji atlieka tikrai pakankamai gerai. Ir nors daugeliu atvejų jos pasakojime kiek pasigendame, jos vaidmuo atrodo kiek užgožtas ir neišbaigtas, visgi jis toks ir turėjo būti. Elžbieta I – tai karalienė, kuri per daug nesikišo ir leido daugelį dalykų nuspręsti už ją, manydama, jog tie kas išmano politiką ir moka kurti sąmokslus – viską atliks tinkamai. Net ir filmo metu ji pasako: „Darykite ką reikia, o aš nenoriu žinoti“. Tokią karalienę puikiai ir atspindi Margot Robbie vaidyba. Ji ir turi būti kiek užgožiama antrame plane, ji ir turi būti mažiau besirodanti ekrane. Ganėtinai įspūdinga ir tai, kaip tokia daili aktorė, suvaidina raupais susirgusią kilmingą moterį, kuri tuo metu atrodo tikrai ne kaip. Pagirtinas ir netikėtas vaidmuo.
Štai Saoirse Ronan – Mariją Stiart suvaidina labai įdomiai. Mes aišku nežinome, kokia buvo tikroji Marija, tačiau filme ji žavi ir už savo vietą bandanti kovoti jauna dama, kurios grožio pavydi pati Elžbieta I. Šiuo atžvigliu tikrai pasistengta ir visko pakanka. Šis vaidmuo labai geras ir dešimtbalėje sistemoje tikrai galėtume skirti ryškų devynetą. Visumoje įdomu stebėti kaip ji užgožia pačią Elžbietą I, kuri tarsi turėtų būti svarbiausia, tačiau eigoje nublanksta vis labiau ryškėjant Marijai Stiuart. Ryškių plaukų ir jaunatvišku moteiškumu spindinti ir niekaip rankų nenuleidžianti jauna mergina, kurios pasirodymą ekrane stebėti malonu ir įdomu. Ji visu tuo tikrai suspindi ir sužavi.
„
Aktorės Saoirse Ronan ir Margot Robbie – ekrane tiesiog švyti kaip profesionalės.
Visumoje filmas vertas dėmesio, įdomus, įtraukiantis ir tikrai rimtas. Norintiems gero, tikro, rimto filmo, su puikiomis pagrindinėmis aktorėmis – tai yra puikus pasirinkimas. Juk ne visuomet norime iš filmo vien gerų emcijų ir ne visuomet filmas blogas, jei jis parodo ir juodąją pusę. Kaip bebūtų, be visos tos tų laikų tamsiosios pusės – šios dvi aktorės Saoirse Ronan ir Margot Robbie – ekrane tiesiog švyti kaip profesionalės. Jei vietomis ne savo grožiu, tai bent jau įtikinančia ir puikia vaidyba.
Vertinimas 9 iš 10.
