Šaltas kraujas

Ko gero jau tampa įprasta matyti Liam Neeson, tokiame vaidmenyje, kuriame jis vėl kažko ieško, gaudo, keršija ir žudo. Tai kaip koks Jason Statham, kuomet visi filmai sukurti taip, jog atrodo, kad juose visuomet dalyvauja taspats herojus, taspats žmogus, tokiu pačiu stiliumi, nuotaikomis ir elgsena. Tai tarsi tipinis aktoriaus braižas, kuris  greičiausiai laiausiai jam ir tinka. Šiuo atveju turime kažką panašaus, nors pats siužetas ir yra naujas, kitoks ir labai savitas. Savitas jis, na sakykim, gerąja prasme. Tai nėra tiesiog šiaip pilnas žudynių trileris, filmas „pakapsto“ kiek giliau ir turi labai įmantraus savito cinkelio, puikios gyvenimiškos ironijos bei gero humoro. Iš viso to gauname gana neblogą ir įtraukiantį veiksmo trilerį.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog filmas „Šaltas kraujas“ yra tiesiog eilinis filmas, su Liam Neeson – aktoriaus, prie kurio mes jau spėjome apsiprasti ir matyti jį tokį, kokį matome ir šįkart. Tačiau tai ne viskas. Rodos paprastas vyrukas Nelsonas Koksmanas, būtent ir vaidinamas Liam Neeson iš pirmo įspūdžio niekuo neišsiskiriantis atšiauraus miestelio gyventojas, vairuojantis sniego valymo sunkvežimį ir taip gelbėjantis miestelio gyventojus nuo atskirties, po nuolatinių pūgų, kurios priverčia kalnus sniego. Beje sniego filme pamatome tikrai daug. Na be to, kad Nelsonas paskelbiamas metų piliečiu, jis labai kažkuo ir neišsiskiria ir niekam į akis nekrenta, na bent jau kaip žmogus galintis sukelti tokį chaosą, kuriuo ir paremta pati juosta. O jo dėka įsivelia tokia painiava ir sumaištis, kuri žiūrovą vis labiau įtraukia ir verčia spėlioti kas bus toliau.

Keršydamas už sūnaus mirtį, Nelsonas hierarchijos piramide kyla vis aukščiau. Gal kiek keista atrodo tai, jog visi pakliuvę jam į rankas – ganėtinai lengvai išduoda visus reikalingus vardus. Galbūt esame įpratę matyti, kaip filmuose kankinami veikėjai, nepasiduoda kad ir kas jiems daroma. Tad galbūt visgi pasidavimas, kuomet jau „kvepia“ mirtimi yra panašesnis į tai kaip tokioje pačioje situacijoje atsidūrę žmonės reaguotų realiame gyvenime.
Nors filme netrūksta žiaurumo, į daugelį situacijų pažiūrima su ironija, tamsiu humoru ir tai visą siužetą padaro dar patrauklesniu. Įdomiai susiklosto likimas, kuomet niekas nežino, jog kažkoks Koksmanas žudo žmones, todėl apkaltinama visai niekuo dėta Indėnų gauja. Prasideda tarpusavio karas, kuris dar labiau įsuka įvykius ir padaro dar didesnį veiksmų chaosą. Veikėjai gana ironiškai miršta vienas po kito, taip leisdami istorijai dar labiau artėti prie kulminacijos.
Šiek tiek paliečiama ir paties Nelsonos asmeninė drama: nuo noro žudytis iki akimirkos, kuomet jį palieka žmona. Visos tos situacijos ne ką mažiau ironiškos ir dar kartą priverčia žiūrovą viską stebėti su kreiva šsypsenėle. O kartais gyvenimas būtent toks ir yra – pilnas ironijos ir sarkazmo arba „viena bėda – ne bėda“.

Trileris, suderintas su humoru ir įtraukiančiu siužetu – gerai.

Filme apstu ir įvairių, rodos nereikalingų detalių, kurios ar bent kelios jų, nors yra ir linksmos ir įdomios, tačiau nesirišia su pagrindiniu veiksmu. Kaip pasakytų kolega: „tiesiog iš oro“ rodoma gėjų porelė arba pareigūnai, kurie nežinia iš kur ir nežinia kodėl egzituoja visame pasakojime ir galų gale nepadaro nieko, nebent tik keliomis smulkmenomis priverčia nusišypsoti ar nusijuokti. Viskas nebent tam, kad veiksmas nesisuktų vien apie nusikaltėlius ir juos medžiojantį, neturintį ko prarasti tėvą. Taip parodoma, jog miestelis gyvas ir yra ne vien tik jie. Kai kurie veikėjai elgiasi absurdiškai, tiesmukai, kvailai, juokingai ir tik dar labiau prisideda prie bendros viso filmo ironijos. Kas visgi nėra blogai. Trileris, suderintas su humoru ir įtraukiančiu siužetu – gerai.

Aktoriai rodos kažko neįtikėtino nepadaro, bet jų padaryto darbo pakanka, pasakojamai istorijai tiek, jog viskuo patiki. Ir nors į viską ir žiūrima per minėtąją ironijos prizmę, visgi viskas atrodo tikroviška. Smagu stebėti absoliučiai visus filmo dalyvius, jų įkūnijamus žmones, elgseną, dialogus. Be pagrindinį vaidmenį atlikusio Liam Neeson, kuris žinoma šioje juostoje pasirodė gerai, dar išvystame ir pareigūnę suvaidinusią Emmy Rossum, mums puikiai pažįstama iš serialo „Begėdis“. Tikrai puikiai savo vaidmenį suvaidina ir Tom Bateman, kuris įkūnija grupuotės vadeivą Tevor Calcote, dar vadinamą Vikingu. Su veikėjų pravardėmis beje čia irgi smagus dalykas, kaip ir ekranas – parodomas, kiekvienam jų mirus.

Nesileidžiant į smulkmenas, tai vizualinis ir garsinis filmo pateikimas yra geriau nei vidutiniškas ir tokiam filmui to pakanka. Užtenka čia ir garso takelio kokybės ir kai kur tai panaudojama ir juoką sukeliančiai situacijai. Netrūksta ir gražių, kalnuotų vietovių vaizdų, žinoma paties sniego, veikėjai gražiai pasipuošę ir vietomis tai panaudojama realiai reklamai. Reklamai panaudojami ir autmobiliai, ypač vienas iš jų. Na bet filmui, kaip šis, tai turbūt yra normalu.

Tai pakankamai geras filmas, kuris įtraukia, siužetas nuspėjamas tik iš dalies, istorija įdomi, aktoriai viską atlieka tinkamai. Filmas turėtų patikti ir tiems, kurie šiaip ar iš principo – trilerių nemėgsta ar galvoja, jog šis filmas turėtų būti prastas. Taip žinoma nėra ir jo dėka pažiūrime į viską kitu kampu, su sodriu gero humoro bei ironijos prieskoniu. Tad visumoje filmą stebėti įdomu ir smagu. Buvome išankstinėje premjeroje ir pažiūrėtume, mielai, dar kartą.
Vertinimas 8,5 iš 10.