Tokiuose filmuose, kaip „Belvilio policininkas“ paprastai atsiduri netikėtai arba norėdamas linksmai ir kartu neįpareigojančiai praleisti laiką. Tikiesi, jog filmas nevers daug mąstyti ir tam nusiteiki. Taip ir yra, šis filmas tai tarsi želė valgymas: skanu, aišku, paprasta ir nuspėjama. Iš anksto žinai kas bus, ko nebus, koks skonis ir t.t. Tiesiog stebi, šypsaisi ir kartais […]
