Tokiuose filmuose, kaip „Belvilio policininkas“ paprastai atsiduri netikėtai arba norėdamas linksmai ir kartu neįpareigojančiai praleisti laiką. Tikiesi, jog filmas nevers daug mąstyti ir tam nusiteiki. Taip ir yra, šis filmas tai tarsi želė valgymas: skanu, aišku, paprasta ir nuspėjama. Iš anktso žinai kas bus, ko nebus, koks sknosi ir t.t. Tiesiog stebi, šypsaisi ir kartais nusijuoki. Taip, kartais, nes filmo itin juokingu pavadinti negalėtume. Bet visgi tai smagus geros nuotaikos užtaisas, kuriame veiksmas maišosi su komedija ir atvirkščiai.
Pernelyg neanalizuojant istorijos, tai viskas vyksta mums pažįstamu scenarijumi: kažkas kažką nužudo, kažkas prieš kažką susimokė, kažkas prisiverda košės, geriečiai sukyla prieš blogiukus, vyksta veiksmas ir galiausiai viskas baigiasi gerai. Veiksmas persikelia iš Prancūzijos į Ameriką. Ta proga pabrėžiama ir pasišaipoma iš skirtingo mentaliteto ir požiūrio, kaip ir mamos ir sūnaus dueto, atvejo kuomet tėvai nepaleidžia vaikų ir atvirkščiai, nors jų amžius jau seniai sako, kad laikas gyventi savo gyvenimą. Ir žinoma visą žavesį filme sukuria du šaunūs ir puikiai žinomi aktoriai: Omar Sy ir Luis Guzman. Pastarojo rimtame vaidmenyje įsivaizduoti turbūt nei nepavyktų. Šis duetas žiūrisi smagiai ir tampa visai nesvarbu kiek kokybiška ir logiška pati istorija.
„
Mokančiam žiūrėti niekuo pernelyg neišsiskiriančius filmus ir tuo mėgautis žiūrovui, tai bus visai gera pramoga.
Tai komedija ir žinoma daug logikos ar pamąstymams skirtų vietų čia ieškoti nereikėtų. Kai kas vyksta absurdiškai ir tikrai kvailai, bet galbūt tai taip ir turi atrodyti. Ši juosta dėl savo paprastumo ir nuspėjamumo patikti gali tikrai ne visiems. Ir tik mokančiam žiūrėti niekuo pernelyg neišsiskiriančius filmus ir tuo mėgautis žiūrovui, tai bus visai gera pramoga ir puikus laiko praleidimas. Čia gauni humoro ir visai neprasto veiksmo, ganėtinai gražioje aplinkoje dozę. Ar verta už visą tai sumokėti? Dukar ne, tačiau pamatyti kartą – tikrai verta. Tai tikrai paprastas filmas. Bet ar mums tokių nereikia? Manau, kad reikia.
Tiesą sakant kai kurios vietos kiek suerzina. Būtent jų absurdiškumas ar neišbaigtumas. Kažko labai įsimintino irgi nelieka. Garso takelis didelio įspūdžio taip pat nepalieka. Na nebent ta vieta klube, ji kažkaip įsimena. Visa tai numuša šios juostos vertinimo balą. O jį kelia: tai būtent aktoriai ir filmo lengvumas. Nors kad ir kaip būtų – nesinori nieko nei atimti nei pridėti. Gerai yra taip, kaip yra. Pagrindinių aktorių vaidyba pakankama ir to pilnai užtenka. O geras laikas visgi apturėtas, tas visa kritika filmui, bet ne laikui, kuris buvo praleistas gerai.
Vertinimas 7,5 iš 10.