„Pasiklydę vertime“ režisierė Sofia Coppola, grįžta su naujausia savo režisuota juosta „Lemtinga pagunda“, kurioje buvo žadama jog nestigs seksualumo, intrigos, provokacijų, o siužetas bus nenuspėjamas, filmas pasibaigs taip, kaip žiūrovas nesitiki. Pati režisierė apie savo naująjį kūrinį kalbėjo išdidžiai ir negailėjo pagyrų. Įvairūs straipsniai ir apdovanojimai tiek pačiai režisierei tiek Nicol Kidman tik dar labiau paskatino pamatyti šią, naujai pastatytą ekranizaciją, nes kaip žinia ši istorija ekranizuojama antrąjį kartą. Daugybė liaupsių vertė tikėtis kažko tikrai įspūdingo, o nekuklus aktorių arsenalas turėjo palikti žymę kino istorijoje, tačiau…
Istorija ir siužetas tikrai puikūs, apgalvota daugelis dalykų ir vaizduojamo laikmečio nuotaika perteikiama labai gerai. Visa moterų ir mergaičių rinktinė pasirodo labai gerai, tačiau žiūrovas gali jaustis kiek apgautas. Siužetas neišplėtotas, pernelyg blankus ir sudaro įspūdį jog filmas rodomos ne šių dienų ži9rovui, o būtent to ankstesniojo laikmečio publikai. Žadėta aistra, moteriška konkurencija, intrigos. Kur visa tai? Istorija pateikiama blankokai ir pilnai neišpildoma, gražus tik pats filmas, jo atmosfera ir žinoma visos veikėjos savo darbą atliko nepriekaištingai. Tačiau ar to pakanka? Galbūt feministiškai moterų pusei tai yra gardus kąsnelis, kurį jos mielai sukramtys, nurys ir suvirškins, tačiau skoningų dramų ar intrigos vedami žiūrovai ko gero liks ne iki galo patenkinti. Nenuspėjamas siužetas? Netiesa, jis buvo gana nuspėjamas, o intrigos filme buvo minimaliai.
Kiek nusivylus ir pažėrus kritikos galime pagirti puikius vaidmenis atlikusias Nicol Kidman, Kristen Dunst, Elle Fanning. Šios moterys kaip aktorės savo vaidmenis atliko nepriekaištingai (kitaip juk ir negalėjo būti). Tai šiai juostai duoda savito žavesio ir pakelia jo kartelę prieš daug žadėtą, bet neišpildytą istoriją. Pagirti galima ir jaunąsias aktores bei patį Colin Farrell, kuriam tikrai teko ne lengva užduotis atlikti viena svarbiausių ir kone daugiausiai dėmesio reikalaujančių vaidmenų. Su šia užduotimi aktorius susitvarkė labai gerai ir jo talento pakako atlikti režisierės sumanymus.
Iš esmės trūko tiek ne daug, nuo pat pradžių laukiant kažko daugiau, visgi nieko taip ir nesulauki. Trūksta kulminacijos, trūksta intrigos. Rodos visos galimybės tam buvo, tačiau susidaro įspūdis, jog filmas buvo kuriamas tipinei dievobaimingai feministei, kuriai būtent tokio neišbaigto ir paliekančio žiūrovą gūžčioti pečiais siužeto ir reikia. Istorija nėra bloga, tačiau ji nėra ir pakankamai gera. Jei jau režisierė negalėjo nieko papildomai pridėti, tai galėjo bent pačias scenas ar dialogų manieras padaryti labiau pripildytomis intrigos ar verčiančių klausti: kas toliau?
Liekame kiek suglumę ir pilni klausimų: tik tiek ir viskas? Nors filmui įpusėjus ir dilgčiojo mintis jog nieko geriau ir nebus. Tačiau visgi viltis išlieka ir filmas pražiūrimas laukime. Tačiau, deja tenka kiek nusivilti ir galiausiai pridėjus visus pliusus, minusus, giliai įkvėpus ir pamąsčius galime parašyti aštuonetą. Kodėl? Ogi todėl, kad viską atperka pati ekranizacija, vizualizacija, atidumas detalėms, kostiumai, nepriekaištinga aktorių vaidybą, o viską sugadina tikriausiai per anksti dalinti pažadai ir liaupsės, kurios galutiniame rezultate iki galo neišpildomos.
Vertiname 8 iš 10.