Pirmiausia kiek sutrikdo tai, jog filmas dubliuotas Lietuviškai ir kitokio pasirinkimo perkant bilietus nėra. Taip, puikiai galima suprasti, jog pritaikyta jaunajai auditorijai ir po pirmojo Lego filmo, rodyto su subtitrais, priimtas būtent toks sprendimas. Visgi buvo žadama, jog bus įvairūs pasirinkimai, tame tarpe ir 2D ir 3D versija. Taip pastarasis pasirinkimas visgi yra, tačiau dėl dubliuotos versijos hmm…. Na gerai, Lietuvių įgarsintojai tikrai šaunūs ir verti pagyrų, bet visgi girdėti, tokius kaip Will Arnett, Michael Cera, Zach Galifianakis ir kitų balsus būtų buvę kiek smagiau. Visgi originalo kalba pasakyti išsireiškimai ar juokai skamba kiek geriau, o ir garso efektai lieka nepakitę. Tačiau šįkart teko nusileisti mūsų mažiesiems žiūrovams, kurių beje salėje žinoma buvo dauguma, bet apie tai vėliau.
Lietuviškai filmą įgarsino: Gytis Balčiūnas (Betmenas), Dainius Jankauskas (Robinas), Algirdas Dainavičius (Džokeris), Vaidas Baumila (Supermenas), Vytas Rašimas (Daktaras), Petras Venslova (Albertas), Benita Vasauskaitė (Harlė Kvin), Joana Čižauskaitė (Barbara), Vidas Petkevičius (Komisaras Gordonas), Marcelė Zikaraitė (Kompiuteris Betmeno namuose), Adelė Teresiūtė (Moteris Katė) ir žinoma reikėtų pagirti šuos žmones už pastangas, emocijas ir visgi gerai atliktą darbą. Juk teko ne tik juoktis, šaukti, išreikšti kitas emocijas, bet ir dainuoti.
Kaip ir pirmasis Lego filmas, puikiai atskleidęs paslėptas užuominas apie visuomenės susikaustimą, aklą paklusimą valdžios įstatams, nemokėjimą būti unikaliais, savimi, įvairias socialines bei finansines problemas, taip ir Betmeno filmas turėjo aiškią žinutę kas ir kaip norima pasakyti. Ir kai kuriais atvejais būtent mažieji žiūrovai turėjo likti ne viską supratę. Buvo nemažai subtilių akimirkų, kuomet tam tikros reakcijos ar nusikvatojimai buvo girdėti tik iš šalia sėdinčių tėvelių. Tad ar šis filmas vaikams ir tik vaikams? Vienareikšmiškai ne. Veikiausiai filmas labiausiai tinka tiems, kurie jau kažkadaise buvo susipažinę su Betmenu, kitais herojais, galbūt užaugo apie tai žiūrėdami animaciją, filmus, skaitydami komiksus bei žaisdami lego kaladėlėmis. Pridėkime humoro jausmą ir tai bus tobulas žiūrovas šiam filmui.
Grįžkime prie filmo idėjos. Šįkart Betmenas – rimtas, solidus, skardų balsą turintis ir emocijas po tuo balsu slepiantis vienišius, kuris visada dirba vienas. Nuolat pabrėžia jog vienatvė jo nebaugina, tačiau slapčiomis žiūri senas šeimos nuotraukas bei romantinius filmus asmeniniame kino teatre, bandydamas lakoniškai juoktis iš ištartų meilės žodžių. Visgi Briusas (Betmenas) viduje jaučia tuštumą ir baimė likti vienam veikiausiai yra ta didžiausia baimė. Būtent ši tema buvo gvildenama viso filmo metu. Labai aiškiai buvo dėstomos priežastys kodėl Betmenas nenori leisti atsiskleisti savo jausmams ir kodėl vengia darbo komandoje, vengia pripažinti kas jam svarbu, ko ilgisi ir panašiai. Dažnai net paprasto „atsiprašau“ jam ištarti nepavykdavo. Dažnas čia galėjome atpažinti save, kuomet bijodami vėl būti palikti, įskaudinti mes nebenorime ir bijome su kažkuo kontaktuoti, jausti, atsiduoti jausmas ir mylėti. Tačiau atsidūrus už asmeninio komforto zonos ribų, esant tam tikroms aplinkybėms bei pačių brangiausių šeimos narių akistatoje Betmenui lemta viską pasverti iš naujo, priimti kitokius nei įprasta sprendimus ir kartais viską padaryti net priešingai. Kuomet juodą spalvą pakeičia balta, o niūrų veidą pakeičia šypsena.
Filme taip pat parodomas ir dar vienas aspektas: tai Betmeno ir Jokerio tarpusavio santykiai, kurie grįsti nesiliaujančiu „katės ir pelės žaidimu“. Tai procesas, kuris negali baigtis, kuomet vienas herojus negali be kito. Taip tai klasikinė istorija, tačiau pabrėžiama dar kartą. Abiems jiems įdomus pats procesas, kuomet abu savo ruožtu stengiasi kiek įmanoma labiau ir kol vienas gaudo, o kitas yra nepagautas – abu turi dėl ko būti savimi, dėl ko kasdien keltis, sportuoti ir daryti įspūdį. Nes tiek vienas tiek kitas – pasibaigus šiam procesui pajaučia tuštumą ir beprasmybę. Tai puikiai galima pritaikyti ir realiam žmogaus gyvenimui, kai nėra svarbu pats tikslas, bet svarbi proceso eiga ir kas vyksta jo metu.
Be visų šių dalykų, dar labai gražiai įtraukta ir šeimos samprata, kuomet šeimą gali sudaryti nebūtinai biologiškai susiję asmenys, bet kaip ir šiuo atveju: Alfredo, prižiūrėjusio ir auginusio našlaitį Briusą kaip sūnų, pačio Briuso Veino – Betmeno, jo įvaikinto sūnaus Robino ir Barbaros – merginos, kuri yra tiesiog gera draugė šeima. Taip visa tai gali būti kuo puikiausia šeima – komanda. Ir tai labai šauniai pateikta bei priverčia susimąstyti.
Lego Betmeno filmas žinoma yra labai gražiai animaciškai, pilnas specialių kompiuterinių efektų reginys, kuris be abejo tik dar labiau padidins ir taip ant bangos esančius ir iš mados neišeinančių konstruktorių pardavimus. Tačiau nepaisant puikių socialinių temų palietimo, puikaus humoro, gero įgarsinimo, visgi pati istorija gana silpna ir tarsi norėta tik tai, apie ką kalbėjome aukščiau ir parodyti. Visa kita parodoma gana paviršutiniškai, kitos problemos išsprendžiamos be jokios didesnės intrigos ir itin paprastai. Susidaro įspūdis jog tai tikrai dviems amžiaus grupėms skirtas filmas, padalintas į dvi dalis: pokvailės kovų scenos, itin paprastas siužetas – mūsų mažiesiems ir tikrai puiki mintis, Betmeno kaip asmenybės nagrinėjimas, buvusių istorijų užuominos – vyresniesiems žiūrovams. Tai atrodytų tarsi lyg ir gera mintis, tačiau tarpusavyje šiek tiek prasilenkia. Taigi buvo smagu narplioti pačių herojų tarpusavio santykius, mėgautis jų dialogais, skaldomais juokais ir kiek nusivilti veiksmo bei kovos scenomis, kur norėjosi kažko daugiau.
Garso takelis pirmąjame Lego filme nors ir turėjo praktiškai tik tą vieną dainą „Viskas nuostabu, kai esi komandos dalimi“, visgi tai „kabino“. Šiuo atveju trūko bent vieno tokio, aiškiai įsirėžiančio kūrinio. Ir nors trumpai skambėjo keletas legendinių muzikinių kūrinių, visgi turbūt labiausiai įsiminė Betmeno bandymai groti elektrine gitara ir žinoma kitos improvizacijos, kaip „beatboksas“, repas ir t.t. Nors visi herojai tarti turėjo savo muzikos skonį, mėgstamus kūrinius, visgi tam buvo skirta per mažai dėmesio, nes dideli įspūdžio tai nepaliko.
Apibendrinant filmo idėja, paslėpta mintis, pagrindinių herojų charizma, humoras tikrai super. Pati idėja, kaip kaladėlių animacija ir vieno herojaus analizavimas perkeliant jį į tokį pasaulį ir pritaikius jo standartus bei humoro jausmą taip pat yra nuostabu. Visa istorija sukasi tik aplink Betmeno požiūri ir tai kaip tai įtakoja jo ir aplinkinių gyvenimus, savijautą ir kokių veiksmų jie dėl to imasi, kad tai pasikeistų. Ir nors visa tai galima vertinti labai gerai, pritrūko „surišimo“ su visuma, kuomet nepaisant pagrindinių veikėjų tarpusavio santykių smagumo – siužetinė linija gana silpna, o garso takelis lieka kažkur trečiame plane. Tačiau tai lego, frančizė, kuri suteikia įvairiausių jausmų: nuo nuostalgijos iki didžiulio pasimėgavimo. Galiausiai tai juk Betmenas! Lego Betmenas! Ir tai yra klasika, tai yra nuostabu!
Vertiname 8 iš 10
Palyginimui du filmo anonsai: originalo ir Lietuvių kalba.