Nepaisant to, kiek sėkmingi ar nesėkmingi buvo „Transformerių“ filmai ir ar jie jums beprotiškai patiko ar ne – šis filmas, apie Kamanę arba kitaip dar – transformerį „B-127“ – visai kitoks. Kitoks jis ir tuo, jog tai filmas ne tik apie šį robotą, bet apie mergaitės ir roboto draugystę, kuri ir yra visos šios, pasakojamos istorijos, pagrindas. Ir tas pagrindas bei pati koncepcija išties pavyko neblogai, o jei pažvelgtume į viską atidžiau bei giliau – tai ir netgi labai gerai. Idėja išpildyta išties šauniai ir filmas pateiktas maloniam žiūrėjimui, kuomet nesijauti blogai jį stebėdamas ir tiesiog juo mėgaujiesi. Taigi panagrinėkime atidžiau: koks gi visgi tas filmas „Kamanė“, apie  kurį, vėlgi klaidingai informuojanti reklama, skelbė kaip apie robotę. Na vardas išverstas į lietuvių kalbą gali išties kiek ir klaidinti. Tačiau ištikimi „Transformerių“ fanai žino, jog tai vyriškasis robotas. Tačiau mes ne apie tai.

1987 – ieji metai, visko priešistorė, dėl ko filmą stebėti iškart tampa dar maloniau ir tai žiūrovą prikausto nuo pat pradžių. O malonu ir dėl to, kaip pateikiama visa to laikmečio atmosfera: pradedant nuo smulkiausių buitinių detalių, įvairios įrangos ir baigiant beprotiškai tobulu tų laikų garso takeliu. Tai žinoma visą istoriją įkomponuoja į labai kokybišką foną, kas visą situaciją tik pagerina. O istorija nors ir gana klasikinė, žinoma ir pažįstama kituose filmuose, kuomet atskleidžiama žmogaus ir gyvūno draugystė, visgi įtraukianti ir sukaustanti dėmesį. Šiame pasakojime matome kažką naujo: mums gerai pažįstamas ir galbūt vienas mylimiausių transformerių – šįkart pažeidžiamas, išsigandęs ir dar nėra toks kietas, kokį esame įpratę matyti. Jis bando prisiaikyti ir mokytis žmonių pasaulyje. Tai priverčia pažinti ir kitą, mūsų mėgiamo roboto pusę.
Filme puikiai pereteikiama ir kaip klaidingai žmonės gali reaguoti į dar nepažįstamą gyvybės formą ir susiklaidinti kas yra priešas, o kas draugas bei imti naikinti net neišsiaiškinus kas yra. Taip parodoma ir blogoji armijos pusė, kuomet vykdomas planas, užuot žmogiškai viską apmąsčius ir pasvėrus. Tačiau tai tėra šalutinis filmo aspektas. Pagrindiniu istorijos pasakojimu yra gėrio ir blogio kova, išlikimas bei susidraugavimas su žemės gyventojais. viskas pateikta taip gražiai, jog tai tikrai galėtų vadintis filmu visai šeimai.

Ir nors daugelis aktorių ganėtinai primityvūs, blankūs ar klišiniai, visgi pagrindinis vadimuo, atitekęs Hailee Steinfeld – išpildytas nepriekaištingai. Ir visko ką matome pakanka tiek, kad nenorėtume prie nieko labai kabinėtis. Galbūt moteriškąjai pusei patiks John Cena pasirodymas, o vyriškoji pusė jį žinos iš profesionalių pramoginių imtynių ar keleto tos pačios srities  kompiuterinių žaidimų. Trumpai kalbant: jo vaidmuo tradicinis. Tai kieto vyruko, kiek besiblaškančio tarp gėrio ir blogio (kaip dažnai ir pasitaiko karininkams), vaidmuo. Išties nieko naujo ar įspūdingo. Kažkodėl įstringa du, gal kiek daugiau charizmos turintys, nors ir ganėtinai mažai ekrane pasirodantys aktoriai: Len Cariou ir John Ortiz. Jie prideda filmui gerą „prieskonį“. O būtent John Ortiz atmintyje įstigęs dar nuo „Amerikos Gangsterio“ laikų ir jis tikrai turi kažkokio „šarmo“. Kitų aktorių pasirodymai geri, neblogi ar vidutiniški, tačiau čia kažką atskirai kalbėti ir nėra reikalo.

Vizualinė šio filmo pusė yra tiesiog stulbinanti ir įtikinanti. Tiek kamerų darbas, tiek montažas, tiek vaizdo efektai – viskas super. O būtent to ir norime, kuomet ateiname pažiūrėti kokybiško veiksmo ir nuotykių kupino filmo. O dar jei esame „Transformerių“ gerbėjas ar gerbėja – tai nieko kito ir nesitikėtume. Būtent tai ir gauname: vaizdai nuostabūs, apipavidalinimas puikus. Čia galime paploti už puikiai atliktą darbą ir nutylėti dėl kelių šiek tiek klausimų sukėlusių vietų. Tai čia, ties tuo – aš ir patylėsiu.
Šįkart 3D versija pranoksta 2D versiją ir žiūrisi žymiai smagiau. Ir taip – man teko pamatyti jas abi. 2D versija žiūrisi kur kas santūriau ir nesukelia didelio pasitenkinimo ar žavesio. Tai tarsi ramus šeimai skirtas filmas, ko nepasakysi apie 3D – kuomet vietomis tikrai gali išsižioti ar mėgautis begale įspūdingų vaizdų. Čia galime rašyti dar vieną didelį pliusą. Taip ir darome.

„

Tai tiesiog klasiška, nuostabu ir tikrai tobula.

Garso takelis šįkart nusipelnė atskiro paminėjimo, nes tai tiesiog klasiška, nuostabu ir tikrai tobula. Nors daugelis dainų suskamba ir trumpai, tačiau be jų išgisrtame ir pilniau pateikiamų puikių kūrinių, sukeliančių didžiulę nostalgiją. Čia galime išgirsti: A-ha, Bon Jovi, Duran Duran, George Strait, The Smiths, Simple Minds, Sammy Hagar, Steve Winwood, Tears For Fears ir kitų atlikėjų ar grupių kūrinių. O jie yra tiesiog fantastiški ir filmui suteikia puikų balansą bei padaro jį malonia ir smagia pramoga ne tik akims, bet ir ausims. O juk garso takelis yra tikrai labai svarbu.
Kalbant į temą, tai garso efektai, kaip ir dera tokio tipo filmui – yra išties įspūdingi ir verčiantys drebėti žemę po kojomis. Ar ne to mes ir norėjome? Žinoma, kad to. Visą šį „skanų desertą“ mes ir gauname. Čia kaip karštas obuolių pyragas su ledais, kai viskas suderinta: gauname kelis mėgiamus komponentus ir viskas nėra persaldu. Ar aš pasakiau teisingai?

Apibendrinant – tai puiki pramoga akims ir ausims, tačiau, tikriausiai, tik kaip vienkartinė. Būtent kaip vienkartinė pramoga – tai nusotabus filmas. Tačiau tai nėra filmas, kurio norėtume dar ir dar. Tai yra tai, ko nereikėtų kartoti ir pasilikti prie vienkartinių gerų įspūdžių. Bet vieną kartą jį pamatyti yra verta su kaupu.

Vertinimas 8,8 iš 10.